Angle down Atgal

Už “Bitcoin” besislepianti milžiniška tarša ir resursų švaistymas - ne (vien) mūsų reikalas

Kol vieni tik girdėjo kažkokį bitkoiną ir tai, kad jis labai vertingas dalykas - jei 2011 metais būtum nepagailėjęs 1 dolerio ir nusipirkęs “Bitcoin”, šiandien turėtum 57293 dolerių. Ir tai tikslūs skaičiai*. Nejuokauju. Bet nejuokingi ir kiti skaičiai - vien “Bitcoin” tinklas per metus sunaudoja 121.36 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Tai daugiau nei Olandija ar Argentina. Arba beveik 10 kartų daugiau nei Lietuva (2018 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje pasiekė 11,176 TWh). O be “Bitcoin” dar yra “Etherium”, “Litecoin”, “Cardano” ir dešimtys kitų kriptovaliutų.

 

O idėja buvo graži - pinigų sistemos decentralizacija

Kai ponas Satoshi Nakamoto išrado “Bitcoin” valiutą jis tikėjo, kad tai bus alternatyva centriniams bankams. Ji bus decentralizuota ir jos monetarinė politika nepriklausys  jokios šalies, jokiam centriniam bankui, kaip kad pavyzdžiui dolerius prižiūri JAV centrinis bankas, o litus kažkada ganė Lietuvos bankas. 

“Bitcoin” autentiškumą (kad virtualūs pinigai nepadirbti) užtikrina blokų grandinės (blockchain) sistema, ir tam nereikia jokios valdiškos institucijos. Sistemos blokai esantys pasklidę po visą internetą nutolusiuose vienas nuo kito kompiuteriuose. Komunikuodami su savo grandinės blokais jie patvirtina tavo turimos valiutos autentiškumą, kaip ir taviškis neleidžia sumeluoti kitiems blokams. Tarsi šeštadienį ryte viso namo kaimynai žino, kuriame bute vakar vyko tūsas. Kai visi su visais pakalbėjo, išsiaiškino klausimų nebėra - butas Nr. 29. 

Bitcoin vertė - spekuliacija piramidės schemoje

Tačiau kaip suteikti realią vertę objektams skaitmeniniame pasaulyje, kuriame kopija nesiskiria nuo originalo. Ctrl-C, Ctrl-V ir mes gauname naują objektą pasižymintį tomis pačiomis, identiškomis savybės. Mano “Geležinės lapės” nuotrauka yra identiška tai, kurią įkėliau į “Facebook”, o vakare nusiunčiau mamai į UK per “Whatsapp”. Kodėl mano “Bitcoin” blokas yra vertingas. Atsakymas yra - jis yra unikalus ir vienintelis, o nuo plagijavimo jį saugo kiti blokų grandinės nariai. Pamenat visus namo kaimynus, besikalbančius iš ryto. Patvirtino pirmininkei, kad diskoteką rengė tie studentai nuomininkai, vadinasi kitaip ir nebus. 

Na, o aplamai yra paradoksalu, kad neribotame skaitmeniniame pasaulyje kažkas privalo būti dirbtinai ribojama, bet tai ir yra dalis priežasties kodėl Bitcoin turi vertę. Priedo jie vertingi, nes žmonės tiki jų verte. Jų verte prekiaujama ir spekuliuojama, panašiai kaip vyksta prekyba akcijų biržose. Prekiaujama viskuo: ir įmonių akcijomis ir kitais iškastiniais turtais - auksu, platina, nafta. O lygiai taip pat galima “išsikasti” ir “Bitcoin”.

Tai kaip gauti tų velnio bitkoinų?

Siekiantys sau išgauti virtualios valiutos, dar vadinamos skaitmeniniu auksu, su savo kompiuterio pagalba turi suskaičiuoti, tarsi atspėti tos “Bitcoin” dalies bloko skaitmeninį kodą ir pateikti į blokų grandinę patvirtinimą, kad jis atliko tą (skaičiavimo) darbą (proof of work). Kai grandinės blokai patvirtina, kad taip, šis kodas teisingas, į tavo virtualią kripto valiutas palaikančią piniginę įkrenta kripto pinigėlis. Čia kai tu parvažiuoji su nauja mašina į kiemą, kaimynai pamato, pašneka tarpusavy, ir po to visi jau žino kieno čia mašina. “Lizingu paėmiau aišku, kur jau čia tiek pritaupysi”.

Ir dabar nesuprasi, ar šią idėją pasiūlęs Satoshi Nakamoto, kurio tapatybė, beje, niekam iki šiol nėra žinoma, naiviai tikėjo šviesesniu pasaulio rytojumi ir geresniu pasauliu kuriame virtualios valiutos prisideda prie žmonių gerbuvio, ar jis suklydo paleisdamas į pasaulį sistemą, kurią žmogiškasis godumas transformavo į labai savitą ekosistemą, kurioje nieko panašaus į EKO nėra. Nei per kruopelytę. 

Labai nešvarus užburtas ratas

Dėl dirbtinai ir paradoksaliai riboto valiutos kiekio (kitaip ji būtų bevertė) tas kodas kurį kompiuteris turi suskaičiuoti-atspėti (“iškasti”) vis sudėtingėja. Tam naudojami vis galingesni kompiuteriai, atsiranda vis daugiau “kasėjų”. Ir tuo pačiu, išeikvojame vis daugiau energijos. Dar kelis kartus pabrango kompiuterių video plokštės, kurios labai veiksmingos padidinant kompiuterinės skaičiavimo-kasimo galias. 

Na, o kur energijos suvartojimas, ten ir atmosferos tarša. Vien “Bitcoin” tinklas atsakingas už 51.05 Megatonų anglies dioksido patekimo į atmosferą per metus. Tai apytiksliai lygu Švedijos CO2 metinei taršai.

Tai klausimas kodėl virtualios valiutos kasimas virto toks nekontroliuojamai trokštamas, nors esąs toks žalingas planetai. Na visų pirma, todėl kad jo niekas nekontroliuoja. Nėra jokios institucijos, šalies ar žmogaus kuris būtų už tai atsakingas. Yra tik blokų grandinė. Ir iš jos besipelnantys asmenys. Tai tarsi tinklinio marketingo piramidė, kur daugiausiai sukaupę turto uždirba iš naujai prisijungusių. O asmenys jungiasi į kasimo sistemą, nes ji garantuotai atsiperka - “Bitcoin” kaina auga, vien dėl to priežasties, kad auga ir energijos sanaudos sistemos išlaikymui. Kuo daugiau jungiasi naujų žmonių, tuo labiau sudėtingėja kodas, kurį jų kompiuteriai turi suskaičiuoti. Tai reiškia, kad kasant kriptovaliutą investuojami papildomi pinigai į dar galingesnius kompiuterius daugiau energijos suvartojančius kompiuterius. Užburtas ratas.

Ar yra kas sustabdys šitą beprotybę? 

Panašu, kad tai nebus ”Bitcoin” sukūrėjas Satoshi Nakamota, kuris dabar jau prieš 10 metų išsiuntęs atsistatydinimo laišką “nusprendė tęsti darbą kitose jam svarbiose projektuose”. Įdomu, kad viešai nėra žinoma kas yra Satoshi Nakamoto, nes kitas Nakamoto, kurį daugelis laikė kriptovaliuto ir blokų grandinės tėvu tai kategoriškai neigia.

Todėl manau, kad čia turėtų įsikišti mus valdantieji ir pradėti reguliuoti ar apmokestinti šią sferą. Panašiai, kaip kad buvo pasirašytas Paryžiaus klimato susitarimas. Valstybių lyderiai įsipareigojo mažinti taršą energetikos ir transporto sektoriuose. Kriptovaliutos tiesiog privalo irgi privalo patekti į aplinkosaugininkų akiratį, nes greitai jos bus labiau taršios už abu minėtus sektorius. 

*Straipsnio rašymo dieną (2021.05.01) - 1 “Bitcoin” vertė yra 57293 Amerikos dolerių arba 47753 EUR.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite