REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Gegužės 20 d. 09:58

Žurnalui „Karys“ – 100 metų

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


84500

Šiemet šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.

Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio iniciatyva, pasitarus su kalbininku Jonu Jablonskiu, pavadinimas buvo pakeistas.

„Karys“ suteikė galimybę išbandyti plunksną įvairiems jauniems autoriams: kariams ir moksleiviams. Leidinyje bendradarbiavo ir patyrę rašytojai Petras Babickas, Kazys Bradūnas, Stasys Butkus, Henrikas Blazas, Liudas Dovydėnas, Antanas Gustaitis, Faustas Kirša, Juozas Urbšys ir kiti. 1939 m. „Kario“ bendradarbių buvo apie 5000.

1940 m. liepos 5 d. bolševikams okupavus Lietuvą, „Kario“ leidyba buvo sustabdyta.

Per nacių okupaciją, 1941–1944 metais, tapęs laikraščiu, „Karys“ buvo leidžiamas Vilniuje. Redagavo S. Urbonas ir S. Butkus. Nors laikraštis buvo skiriamas lietuvių karo daliniams fronte, tačiau jis buvo populiarus visame krašte: visi egzemplioriai būdavo išperkami. Tiražas įvairavo – kartais išeidavo per 50 000 egzempliorių. Daug dėmesio leidėjai skyrė grožinės literatūros publikavimui, ugdė jaunąją kūrėjų kartą.

Po antrosios bolševikų okupacijos „Karys“, galima sakyti, pasitraukė į emigraciją drauge su redakcija ir skaitytojais. „Kario“ laikraščio redakcija Vilkaviškio apylinkėse ir Rytprūsiuose 1944 m. liepą – rugpjūtį išleido du numerius, pavadintus „Žygio karys“. 1944–1945 m. „Kario“ Nr. 1–5 išėjo Berlyne, Nr. 6–10 - Veimare, kaip laikraščio „Lietuviai“ priedas. Redagavo S. Urbonas ir Bronius Aušrotas (1909–1993).

1950 m. S. Urbonas ir S. Butkus emigravo į JAV ir leidinį atgaivino Niujorke. JAV žurnalas „Karys“ tapo pasaulio lietuvių karių veteranų mėnesiniu leidiniu, subūrė į kultūrinę talką nemažą būrį tautiečių emigrantų, išsibarsčiusių po pasaulį. Žurnalas buvo platinamas Australijoje, Europoje, JAV, Kanadoje ir kitur.

Amerikietiškasis „Karys“ skelbė daug istorinės tematikos straipsnių, grožinės literatūros tekstų, turėjo skyrių „Tremties trimitas“, skirtą Lietuvos šaulių sąjungai išeivijoje. JAV „Karys“ ėjo iki 1991-ųjų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991-ųjų sausį, „Karys“ buvo perkeltas į Vilnių ir sujungtas su Krašto apsaugos ministerijos leidžiamu mėnesiniu žurnalu, skirtu kariams ir plačiajai visuomenei. Leidinį redagavo Bronius Čekanauskas, Kęstutis Starinskas, Kazys Jonušas, Alina Meilūnaitė-Vaišvilienė. Pastaruoju metu žurnalui vadovauja Darius Varanavičius.

2009 m. žurnalas buvo leidžiamas kas mėnesį 2500 egz. tiražu ir nemokamai platinamas Lietuvoje bei užsienyje kariams, krašto apsaugos sistemos darbuotojams, bendrojo lavinimo mokykloms. „Karyje“ rašoma apie karių gyvenimą, tarnybos sąlygas, aptariama kariuomenės raida, pratybos, mokymai, dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir misijose, kitos kariams aktualios temos.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomi pilni senojo 1919–1944 m. „Kario“ komplektai, 7 vienkartiniai „Kario“ priedai, skirti įvairioms progoms, ir JAV 1953–1991 m. leisto „Kario“ įrišai. Pagrindiniame bibliotekos fonde saugomi beveik pilni 1991–1996 m. ir pilni vėlesnių metų žurnalo komplektai.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA