Siūloma liūtis pripažinti tinkamu ekstremalių situacijų paskelbimo kriterijumi

Vilnius
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Neįteisintas kaip nenugalima jėga meteorologinių reiškinių poveikis, šiuo atveju – liūtys, apsunkina žemdirbių padėtį įrodinėjant, kad dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių jie negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Dėl to Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba rekomenduoja ūkininkams, bendrovėms, kooperatyvams nedelsiant raštu informuoti bankus ir kredito įstaigas, Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), sutartinius partnerius bei kitus kreditorius apie negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų, dėl nuo jų nepriklausančių kliūčių.

Raštiškas pranešimas bus pagrindas pradėti derybas atleisti nuo netesybų ar delspinigių mokėjimo bei perkelti įsipareigojimų vykdymą į kitus metus. Žemės ūkio veiklos subjektas turi surinkti bei pateikti įrodymus, kad jis realiai negali įvykdyti įsipareigojimų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (fotonuotraukos, filmuota medžiaga, komisijos aktas, specialistų ir ekspertų išvados ir pan.).

ŽŪR tarybos priimtoje rezoliucijoje rekomenduojama siūlyti rajonuose veikiančioms žemdirbių savivaldos organizacijoms, Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatoriams, o jiems nesant - žemdirbių iniciatyvinėms grupėms, dėl susidariusios padėties operatyviai kreiptis į rajono savivaldybės administraciją, kad būtų centralizuotai užsakyta ir žemdirbiams pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas šių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais;

Žemės ūkio rūmų taryba kreipiasi į rajonų savivaldybių administraciją ir siūlo dėl esamų sąlygų paskelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją.

Taryba taip pat siūlo nukentėjusių nuo liūčių savivaldybių Taryboms kreiptis į Vyriausybę prašant didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje susiklosčiusias gamtines-hidrometeorologines sąlygas, lėmusias žalą žemės ūkio produkcijai ir veiklai, pripažinti tinkamu ekstremaliosios situacijos paskelbimo kriterijumi.

Žemės ūkio ministerijos prašoma skubos, tvarka inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad žemės ūkio augalininkystės produkcijos augintojams nenugalima jėga būtų pripažinti pavojingi, ekstremalūs, žemės ūkio augalams pavojingi meteorologiniai reiškiniai, nuo kurių nėra galimybės apsidrausti draudimo bendrovėse, taip pat ekstremalių įvykių kriterijumi būtų nustatyti ekonominiai nuostoliai, patirti dėl tokių meteorologinių reiškinių.

Dėl šių metų liūčių padarinių, neleidžiančių žemdirbiams laiku įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, į Žemės ūkio rūmus kreipėsi Rokiškio, Širvintų, Ignalinos, Šalčininkų, Akmenės, Anykščių, Kupiškio, Ukmergės, Molėtų, Radviliškio ir Raseinių rajonų savivaldybės, žemdirbių organizacijos ir atskiri žemdirbiai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, rugpjūtį atskiruose rajonuose užfiksuotas kritulių kiekis net 3,5 karto didesnis už įprastą daugiametį. Dėl perteklinės drėgmės dirvose kiekio, šių rajonų žemdirbiai negali nuimti derliaus ir vykdyti rudens sėjos darbų. Pažymėtina, kad atskiruose rajonuose nenuimta 30-60 proc. derliaus, o be to grūdų kokybė tik III, IV klasės, maistinių grūdų beveik nėra.

Žemdirbiai nuogąstauja, kad ne tik negaus planuotų pajamų ir atitinkamai nepajėgs įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams, kreditoriams, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, bet gali ir bankrutuoti.

Neįteisintas kaip nenugalima jėga, kurios negalima nei numatyti, nei išvengti, nei nugalėti, meteorologinių reiškinių poveikis (turintis tiesioginę įtaką augalininkystės produkcijai išauginti) apsunkina žemdirbių padėtį įrodinėjant, kad dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių negali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Savivaldybės lygio ekstremalią situaciją jau yra paskelbusios Širvintų ir Rokiškio rajonų savivaldybės.

ELTA