Redos Brazytės nuotr.
Angle down Atgal

Zoologijos sode apsigyveno dinozaurai

Vasaros karščiai, kamuojantys žmones, Kalvarijos zoologijos sodo gyventojams, atrodo, vienas malonumas. Daugumos jų gimtinė – karštieji kraštai – Afrika, Azija, Pietų Amerika, tad net virš 30 laipsnių pakilęs termometro stulpelis jiems nebaisus. Juo labiau pirmą vasarą čia įkurdintiems dinozaurams – jiems labiausiai patinka netikėtai užkluptų lankytojų aikčiojimas.

Dėl karantino po ilgokos pertraukos Kalvarijos zoologijos sodas lankytojams vartus atvėrė tik balandžio pabaigoje. Apsilankę jame praėjusią savaitę pirmiausia pasidžiaugėme visu būriu naujagimių, taip pat stebėjomės pasikeitusia aplinka: naujais voljerais, kavinėmis lankytojams, spalvinga vaikų žaidimo aikštele ir pramogų paviljonu ir, žinoma, dinozaurais.

– Karantino mėnesius zoologijos sodo žvėrys gyveno savo įprastinį gyvenimą, o mums, darbuotojams, buvo darbų įkarštis, – prisipažino Algirdas Vasiliauskas, iš mamos Irmos jau kuris laikas perėmęs rūpesčių naštą ir, kaip pats juokauja, tapęs architektu, statybininku, vadybininku, buhalteriu, valytoju. – Kiek įmanoma, darėme ir darome viską, kad gyvūnams būtų patogiau: įrengėme baseinus, statėme paviljonus, ruošėme žaidimų aikštelę ir kambarį, toliau plečiame voljerų erdves, tveriame naujus aptvarus. Akivaizdžiausia naujiena, be abejo, dinozaurai – gavę Europos Sąjungos paramą, iš Kinijos parsivežėme septyniolikos didelių ir penkių mažų judančių ir maurojančių mitinių personažų skulptūras, kurios tapo tikra staigmena sodo lankytojams.

Pirmiausia ausis pagauna ir žvilgsnis nukrypsta į didžiulį skambantį aptvaras, kuriame pernai gyveno beždžionės, o dabar atitekusį paukščiams. Aptvaras visiškai renovuotas – pastatyta graži dekoratyvinė sienelė, įrengtas stilingas baseinėlis, uždengtas tinklu, ant kurio įsitaisiusios nimfos pliuškenasi vandenyje, o užskridusios ant sienelės pačios „piešia“ ornamentus – snapeliais tinke kapoja skylutes. Bet užtai kiek balsų, kurių, pasak Algirdo, sodui labai trūko.

Kol kas kaimynystėje gyvenančios beždžionės netrukus užims baltųjų tigrų Baltės, Jūrės ir Algimanto voljerą – plėšrūnai bus apgyvendinti arčiau liūto Solo ir jo draugės Džesikos buveinės, kuri dabar kaip tik rengiama. Liūto narve įsikurs jaguarai. Kaimynystėje, aptvare su baseinu, medžiais, laipynėmis apsigyvens ir baltieji tigrai. Pagal gyvūnų apsaugos reikalavimus didinami plotai ir baltiesiems vilkams.

Taigi zooparkas gyvena įkurtuvėmis, atsinaujinimu ir... krikštynomis, įprastomis pavasario–vasaros sezoną. Didžiausia staigmena, tarsi dovana šeimininkui jo asmeninės šventės proga, zebrės ir asilo mažylio gimimas.

– Tvarkydami aptvarus zebrų patelę apgyvendinome kartu su asilais. Taip, matyt, buvo skirta, kad zebrė po „viešnagės“ pradėjo lauktis savo pirmosios vados, o prieš tris dienas po nakties radome apsivaikavusią. Prieš tai apie penkerius metus gyvenusi su zebru patelė nesusilaukė palikuonių, todėl gimęs mažylis mums buvo didžiulė staigmena. Kumeliuko galva ir kūnas – asilams būdingos rusvos spalvos, o kojos išmargintos zebrų dryžiais. Tokių hibridų dažnai pasitaiko ir natūralioje gamtoje, jaunikliai netgi turi zonkės pavadinimą, – pasakoja Algirdas.

Linksmas mažylis laigė po aptvarą, atšokavęs prie mamos godžiai traukė pieną. Pasak šeimininko, kad nebūtų vienintelis toks išskirtinis ir išlepintas dėmesio, būtų gerai turėti dar vieną tokį hibridą.

Daug džiaugsmo suteikia ir prieš penkis mėnesius gimę, dabar jau gerokai ūgtelėję du auksiniai tigriukai – ilgai buvę fotosesijų žvaigždėmis. Tikėtina, naujais numylėtiniais netrukus taps du baltųjų liūtų mažyliai, kurie gimė prieš savaitę ir kol kas lankytojams nepasirodė. Po aptvarą toli nuo mamos nenutoldamas striksi poros savaičių lamos jauniklis. Atidžiai lankytojus stebi, ant užpakalinių trumpų kojyčių tarsi pritūpusi nykštukinių ponių patelė su mama. Naujagimiais pasipildė ir alpakų narvas, ir tvenkinys – jame savo mažylį globoja juodųjų gulbių pora.

Partnerės ieško kol kas vienišas kengūros patinas. Algirdas sako, kad ją parvežti iš Čekijos sutrukdė karantinas – uždraudus įvažiuoti į šią šalį ilgai lauktas ir kalvarijiečiams pažadėtas „kupriukas“ atiteko vietiniams augintojams. Poros ieškoma ir amerikietiškajam bizoniukui. O štai vienos rečiausių prancūziškos veislės Puatu asilui kol kas labiausiai reikia pasveikti ir tvirtai atsistoti ant visų keturių kojų – sužalotą garbanių kalvarijiečiai parsivežė iš Čekijos.

Net keturiais oriais paukščiais pasipildė pelikanų būrys – jie tarsi sargybiniai būriuojasi prie įvažiavimo į zoosodą.

Didingai ragų spirales iškėlę kalnų ožiai – Dagestano turai ir Dovydo elniai, draugiškumu paperkančios Kamerūno ožkos, orumu – šventomis Indijoje laikomos Zebu karvės, išdidumu – Bengalijos tigrai, lūšis, puma, kuri pasisveikina švelniu kaip kačiukas miaukimu. Dar daug kitų zoologijos sodo gyventojų, besilepinančių saulės atokaitoje, besipliuškenančių vandenyje laukia žmonių, nes žino, kad bus palepinti darbuotojų suruoštais skanėstais.

Lankytojai užkąsti, atsigerti gali čia pat esančiose kavinėse, vaikai – papramogauti žaidimų aikštelėje ir tik šiemet pastatytoje pramogų palapinėje. Vakar, sekmadienį,lankytojai drauge šventė zoologijos sodo ir liūto Solo gimtadienį.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite