REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Rugpjūčio 7 d. 09:52

Žodžio ir kalbos šventė

Kaunas

Šventės Matiešionyse organizavimas – Birštono savivaldybės ir Birštono muziejaus rūpestis. Pavakare ant kalvelės nuotraukai atminimui sustojo VU Baltistikos katedros mokslininkai ir Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė, vicemeras V. Kederys, muziejaus direktorė V. Šolomskienė. Centre – apsuptas savo lietuviškos šeimos – žmonos Daivos Sinkevičiūtės (Baltistikos katedros vedėjos, prof.) ir vaikų Astridos ir Raigardo, šių metų laureatas doc. M. V. Svenssonas.

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt


141127

Rugpjūčio 1-osios pavakare keliais ir takeliais skubėjome į Matiešionis, į kalbos ir žodžio namais tampantį Kazlauskų sodybos kiemą. Tegul ir vienai dienai, bet kasmet. Jau keliolika metų.

Išsipildė vieno iš pirmųjų kalbininko Jono Kazlausko premijos laureatų Alberto Rosino palinkėjimas profesoriaus gimtinės kalvelei tapti žodžio ir kalbos namais. Namais, kuriuose gražiai derėtų padedanti daugiau sužinoti apie mūsų žymaus kraštiečio prof J. Kazlausko darbus praeitis, supažindinanti su tęstinėmis bei naujomis Vilniaus universiteto Baltistikos katedros mokslininkų veiklomis šiandiena ir, žinoma, teikianti vilties, kad lietuvių kalba išliks gyva konservatyviausia (gerąja prasme) indoeuropiečių grupės kalba, ateitis.
Tad ir praėjusį šeštadienį ant Matiešionių kalvos, gražiai apgaubtos saulės, liejosi prisiminimai, skambėjo aktoriaus Egidijaus Stanciko skaitomos J. Kazlausko bendraklasio, bendramokslio ir gyvenimo draugo poeto Justino Marcinkevičiaus eilės, skambėjo Kauno „Ainių“ ansamblio dainos ir muzika. Ir, žinoma, sveikinome šių metų Birštono savivaldybės teikiamos premijos naująjį laureatą. Juo, kaip jau rašėme, tapo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros doc. Miguelis

Villanueva Svenssonas, pasak jį pristačiusio prof. Bonifaco Stundžios, savo mokslinių tyrinėjimų sritimi, ko gero, pats artimiausias iš visų laureatų, nors jo gimtinė Ispanija. Būtent baltų kalbų istorijos tyrimai prieš penkiolika metų jį atvedė į Lietuvą, į Vilniaus universitetą.
Tai tik dar vienas paliudijimas, kad galime ir turime didžiuotis sava kalba, lietuvių kalba ir tais žmonėmis, kurie ją kėlė ir kelia iki pasaulinių aukštumų. Tarp jų – ir garbiu kraštiečiu – tiesiog Baltistikos ąžuolu prof. Jonu Kazlausku, kurio 90-ąsias gimimo metines ir minėjome rugpjūčio 1-ąją. Deja, šių metų rudenį jau sulauksime ir kitos, liūdnos datos – sukaks 50 metų nuo tragiškos kalbininko Jono Kazlausko mirties…
Ramutė Šimukauskaitė



REDAKCIJA REKOMENDUOJA