REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Rugsėjo 14 d. 17:15

Žemaitkiemyje – keturių dienų pažintis su meteoritais

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


145733

Žemaitkiemis garsus savo meteoritų lietumi, iškritusiu 1933 metais, todėl dar pavasarį įsikūręs Kraštotyros ir meteoritų klubas vykdė keturių dienų projektą „ Susipažinkime- Žemaitkiemio meteoritas“.

Rugsėjo 7-ąją, pirmadienį, Žemaitkiemio biblioteka šventė savo 70-metį, tad po oficialaus renginio jo dalyviai prisijungė prie klubo organizuojamos ekskursijos po Žemaitkiemio miestelį.  Aplankyta buvusios mokyklos patalpose įsikūrusi ekspozicija apie žymius, Lietuvai ir Ukmergės kraštui daug nuveikusius žmones bei susipažinta su mūsų krašto augalija, gyvūnija bei mineraliniais ištekliais. Baigiantis dienai nuvykome prie Kliepšių ežero, kur kartu įkrovėme gera energija arbatą su Ale Ališauskiene. Užkalbėjimas pavyko, nes vyko magiškoje vietoje, ten kur pažiro meteoritų lietaus „ galva“.

Antradienis, nors pašykštėjo vakaro giedros, tačiau buvo irgi gana įdomus susitikimais. Vakare sulaukėme svečių iš Etnokosmologijos muziejaus Valdo ir Evaldo, kurie filmo pagalba privertė pažvelgti į kosmoso gelmes, papasakojo kaip gimsta planetos, ūkai, kometos ir kaip, ir iš kur iki žemės atkeliauja meteoritai. Nors lietus trukdė pamatyti gyvai Jupiterio ir Saturno planetas, tačiau apžiūrėjome ir išbandėme teleskopą. Išvykdami svečiai pažadėjo, vis tiek kažkada pagerėjus orams, parodyti smalsuoliams Žemaitkiemio danguje spindinčias planetas.

Trečiadienis prasidėjo darbingai. Kartu su meteoritų ieškotojais profesionalais Michailu ir Andrejumi leidomės į kelionę su detektoriais Žemaitkiemio laukais, kuriuose 1933 m. pažiro meteoritų lietus, buvo smagu ir įdomu. Radome įvairiausių granito atmainų, kurios sukviesdavo pasvarstymams: kas čia? Išgirdę detektoriaus garsą subėgdavome visi. Pabandžius ieškoti meteoritų greitai paaiškėjo, kad meteoritų ieškojimo darbas nėra lengvas ir reikalauja daug fizinės jėgos ir psichologinės ištvermės - juk nedažnai galima rasti šių kosmoso svečių. Kad prišaukti brolius - Žemaitkiemio meteoritų gabalus, gulinčius žemėje, kolekcininkas Andrejus atsinešė į lauką trečią pagal dydį Žemaitkiemio meteorito gabalą ir visi palietėme jo juodą apdegusį kūną, jautėsi nuo jo tokia magiška sklindanti šiluma. Ne kasdien laikai savo rankose tokį gražuolį - kosmoso klajūną, pasirinkusį likusį savo gyvenimą praleisti nuostabioje planetoje - Žemėje. Vakarinė dalis prasidėjo Andrejaus ir Michailo pasakojimais apie pasaulyje nukritusius meteoritus, jų vertę, sudėtį ir, žinoma, ieškojimus įvairiose žemės vietose sudėtingomis sąlygomis. O šalia mūsų išdidžiai, prie iš pasaulyje surinktų meteoritų, aplinką stebėjo gražuolis Žemaitkiemio meteoritas su mažuoju likimo broliu, atvežtu pasigrožėti iš Ukmergės kraštotyros muziejaus fondų. Filmuotoje medžiagoje matėme tikrai įspūdingus vaizdus iš ieškotojų ekspedicijų, vykdytų Suomijoje, Švedijoje, Čilėje ir tą nelengvą darbą bei džiaugsmą, radus 321 kg meteoritą, kuris buvo giliai įsmigęs žemėje.

Ketvirtadienį savo laimę surasti Žemaitkiemio meteorito gabalų išbandė iš Ukmergės atvykęs jaunimas, astronomijos būrelio nariai, vadovaujami mokytojos Marinos Aukštuolienės, tačiau ir jiems detektorius leido ne meteorito radyboms skirtus garsus. Dar padiskutavę apie meteoritus su Michailu ir Andrejumi , vakarop susirinkome ant nuostabaus Antatilčių piliakalnio. Čia klausėmės linksmų istorijų iš meteoritų ieškotojų ekspedicijų. Susumavę piešinių konkurso, vykusio nuo pat pavasario rezultatus, apdovanojome jo dalyvius ir laureatus Etnokosmologijos muziejaus įsteigtomis labai vertingomis dovanomis – nemokamais kvietimais dviems asmenims apsilankyti Etnokosmologijos muziejuje, o trims nugalėtojams dar su naktiniu žvaigždžių stebėjimu. Pasiklausėme Alės pasakojimų, paspėliojome mįslių ir išmokę sveikintis su ateiviais, išalkome, tad Zitos Kolosovkienės virtas troškinys maloniai užpildė jau burgzti sumaniusius pilvelius. O kad pilnai būtų ramūs pilveliai, pabaigai išgėrėme visų linkėjimais , svajonėmis ir norais pripildytos arbatos. Tikiuosi, kad visi išsakyti linkėjimai pildysis... Noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šio projekto : Linui Šmigelskui, Ramundai Misiūnienei, Alei Ališauskienei, Antanui Aukštuoliui, Alfonsui Kisevičiui, Alvydui Pukniui, Zitai Kolosovskienei, Marinai Aukštuolienei ir visiems tiems, kurie dalyvavo.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA