Tomo Andrijausko nuotr.
Angle down Atgal

Žemaitijos metams – tapdisciplininė mokslinė konferencija „Šiuolaikinė žemaičių kultūros recepcija“

Lapkričio 5 d. Šiaulių universiteto Regionų plėtros institutas surengė tarpdisciplininę mokslinę konferenciją „Šiuolaikinė žemaičių kultūros recesija“, skirtą Žemaitijos metams.

Konferencijoje pranešimus apie žemaičių etninę kultūrą, dailę, literatūrą, pasaulėjautą poezijoje, meninėje kūryboje, apie Žemaitijos heraldiką ir Žemaitiją bei žemaičius Latvijoje pristatė devyni autoriai. Pranešimus skaitė Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto (RPI) vyresnieji mokslo darbuotojai dr. Juozas Pabrėža („Žemaičių kalbos dvasia Romualdo Granausko kūryboje“) ir dr. Regina Kvašytė („Latviškai apie Žemaitiją ir žemaičius“), RPI mokslo darbuotoja dr. Dalia Jakaitė („Žemaičių dvasinė kultūra Viktorijos Daujotytės poezijoje“), Šiaulių universiteto magistrė Roberta Stankutė („Žemaičio tapatybė šiuolaikinėje poezijoje“), dr. Gabrielė Jasiūnienė („Herbas Žemaitijos kultūroje – svarbi identiteto dalis“), dr. Loreta Sungailienė („Gyvasis nematerialus kultūros paveldas: šiuolaikinė folklorinė raiška dounininkų ir dūnininkų aplinkoje“), dr. Jolanta Skurdauskienė („Pasaulio žemaičių dailės parodos: nuo idėjos iki žemaičių dailės rūmo“), Petras Rakštikas („Kuršėnų grafikė Dalia Gasienė ir jos kūryba“), Antanas Ivinskis „Skirtingų tapatybių Žemaitija“).

Viena iš konferencijos organizatorių Šiaulių universiteto regionų plėtros instituto mokslo darbuotojų dr. Dalia Jakaitė džiaugiasi, kad konferencijoje pavyko bent iš dalies parodyti žemaičių kultūros daugiaplaniškumą. „Mums buvo svarbu, kad pranešimuose atsispindėtų žemaičio tapatybė, kad buvo pateiktas žvilgsnis ir į praeitį, į žemaičių kultūros atmintį, kalbą, istoriją, į tos kultūros šiandienos refleksiją, į tai, kas vyksta dailės, muzikos, literatūros pasaulyje. Galbūt ši konferencija ateityje išsirutulios į kitų Lietuvos regionų paieškas literatūroje, poezijoje, dailėje ar muzikoje“, – sako dr. Dalia Jakaitė.

Dr. Juozas Pabrėža, pateikęs išsamų pranešimą apie žemaitišką dvasią R. Granausko kūryboje, atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį ir į 2019 metų vasarą Lietuvos nacionalinės ekspedicijos dalyvių, keliavusių po Žemaitiją, mintį, kad Lietuvai vertėtų keisti savo herbą, kuriame vietos turėtų atsirasti ne tik arkliui, bet Žemaitijos simboliui – meškai.

Etnomuzikologės dr. Loretos Sungailienės nuomone, žemaičių stiprybė – tapatumo pajūtis. Pasak etnomuzikologės, etninė kultūra yra labai svarbi kultūrinio paveldo dalis. Svarbu, kad Žemaitijos regiono bendruomenės jaustų savo tradicinės kultūros svarbą ir puoselėtų iš kartos į kartą perduodamas tradicijas, nes identitetas nėra savaiminė duotybė. Mokslininkė detaliai pristatė įvairių Žemaitijos regionų folkloro kolektyvus, pateikė jų požiūrį į savo regiono tradicinę kultūrą, apžvelgė kolektyvų kūrybinę veiklą.

Konferencijos vedėja dr. Regina Kvašytė sako, kad visi konferencijoje perskaityti pranešimai buvo įdomūs, leido į žemaičių kultūrą, tapatybę pažvelgti iš įvairių rakursų. „Žemaitijos metai buvo akstinas surengti tokią konferenciją. Manau, kad pasiteisino sumanymas surengti ne seminarą, skirtą vienai kuriai nors temai, o įvairiaplanę tapdisciplininę konferenciją. Norėtume, kad tokios konferencijos, skirtos įvairiems šalies regionams, taptų tradicinėmis“, – sako Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. Kvašytė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite