Angle down Atgal

Vyriausybė ieško būdų įdarbinti daugiau nuteistųjų už kalėjimo ribų

Vyriausybė ieško būdų įdarbinti daugiau nuteistųjų. Tarp nagrinėjamų priemonių – siūlymai didesnę dalį asmenų įdarbinti už įkalinimo įstaigos ribų, motyvuoti nuteistuosius darbui „botago ir meduolio“ principu – per lengvatas ir sugriežtinimus.

Tokiems Teisingumo ministerijos siūlymams šią savaitę iš esmės pritarė Vyriausybė, juos Ministrų kabinetas galutinai patvirtinti ir teikti Seimui turėtų artimiausiu metu.

Darbdavių atstovai sveikina po dešimtmečio atgimusią iniciatyvą ir tikisi sklandesnio nei iki šiol bendradarbiavimo su įkalinimo įstaigomis.

Ministerija Bausmių vykdymo kodekso pakeitimais siūlo nustatyti aiškius kriterijus, kuriuos atitinkantys nuteistieji būtų perkeliami iš vienos drausminės grupės į kitą, suteikti galimybes lengviausioje grupėje esantiems dirbti laisvėje.

Pavyzdingus skatins laisve, nedrausmingus baus griežčiau

Numatoma, kad lengvojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems būtų suteikta teisė gauti neribotą skaičių pasimatymų. Šie asmenys privalėtų dirbti, bet galėtų tai daryti ir už įkalinimo įstaigos ribų.

Gerai besielgiantiesiems būtų net leista reguliariai be sargybos išvykti už įstaigos sienų ar apsilankyti namuose, susitikti su artimaisiais ne kalėjime, naudotis virtualiais pasimatymais internetu. Pretenduoti būti perkelti į pusiaukelės namus ar apskritai anksčiau išeiti į laisvę galėtų tik šiai grupei priskirti nuteistieji.

Tuo metu laikomiems drausmės grupėje nuteistiesiems siūloma apriboti galimybes apsipirkti parduotuvėje – jiems būtų leidžiama įsigyti tik higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių. Už nuobaudas nuteistiesiems būtų ribojama ir suma, už kurią galima įsigyti asmeninių daiktų.

Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu tik 12 proc. nuteistųjų atlieka bausmę lengvojo režimo sąlygomis – pagal šį rodiklį Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos valstybių vidurkio.

Tikimasi, kad įgyvendinus ministerijos siūlymus bausmę lengvojo režimo kalėjime atliks apie pusę kalinių.

Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, šiuo metu Lietuva pirmauja ir pagal nebe pirmąjį kartą į įkalinimo įstaigas patenkančių asmenų skaičių – 62 proc. nuteistųjų dabar atlieka bausmę dėl pakartotinių nusikaltimų.

„Siekiame šį rodiklį taisyti, mažinti tai. Mūsų analizė rodo, kad asmenys, kurie dirba, dalyvauja resocializacijos programose, nusikalsta pakartotinai dvigubai rečiau. Projektu ir siekiama sukurti paskatas nuteistiesiems dirbti ir resocializuotis“, – aiškino E. Jankevičius.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu pačiose įkalinimo įstaigose sukurtų darbo vietų tėra apie 2 tūkst., t. y. dirba tik apie 40 proc. nuteistųjų. Tuo metu Norvegijoje, Čekijoje, Švedijoje, kitose Europos valstybėse visą dieną (8 valandas) dirba daugiau nei pusė nuteistųjų.

Verslą kvies steigti padalinius įkalinimo įstaigose

Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tauras Rutkūnas tvirtino, kad Lietuvoje įdarbinant nuteistuosius problemų kyla dėl to, kad tuo iš esmės užsiima tik valstybės įmonė „Mūsų amatai“, o valstybė „yra ne pats geriausias verslininkas“.

„Antra priežastis – privatus verslas labai minimaliai kol kas naudojasi nuteistųjų darbo jėga, nors kaštai tokiu būdu yra gerokai mažesni. Trečia priežastis – pagal esamą teisinį reguliavimą vos vienetai nuteistųjų gali laisvai, pagal darbo sutartis dirbti laisvėje“, – pasitarime tvirtino specialistas.

Pažymima, kad, pavyzdžiui, Čekijoje už kalėjimo teritorijos ribų visiškai be apsaugos laisvėje dirba 42 proc. nuteistų vyrų ir 62 proc. nuteistų moterų, bendras Lietuvos rodiklis siekia 2,7 procento. Ministerija, įvertinusi kitų Europos valstybių modelius, kad dažniausiai užimtumas įkalinimo įstaigose nelaikomas darbine veikla, o prilyginamas resocializacijai, tuo metu prioritetas teikiamas kalinių darbui laisvėje.

„Laisvėje nuteistieji dirba taip pat, kaip ir kiti tų šalių piliečiai. Tokį modelį siūlome taikyti ir Lietuvoje“, – sakė T. Rutkūnas.

Ministerija planuoja kviesti verslą perkelti savo gamybos padalinius į nenaudojamas įkalinimo įstaigų patalpas – čia nuteistieji galėtų nevaržomai dirbti. Tuo metu įmonę „Mūsų amatus“ siūloma pertvarkyti į viešąją įstaigą, pagrindinė jos funkcija, anot T. Rutkūno, būtų darbo jėgos nuoma privačiam verslui.

„Tai yra, ji turėtų rūpintis, kad verslas ateitų į įkalinimo įstaigas. Tokiu būdu planuojame užimti apie 1200 nuteistųjų. Valstybė sutaupytų apie 2,5 mln. eurų, kuriuos šiaip jau turėtų skirti tokioms užimtumo pašalpoms nuteistiesiems mokėti“, – sakė T. Rutkūnas.

Svarstoma, kad įdarbinant nuteistuosius „Mūsų amatuose“, bus orientuojamasi į darbus pačiose įkalinimo įstaigose, t. y. nuteistieji užsiims skalbimu, valymu, smulkiais remonto darbais, kurie leistų sutaupyti lėšų atsisakant išorės tiekėjų.

T. Rutkūnas pabrėžia, kad Seimas jau yra priėmęs teisės aktų pakeitimus, leisiančius nuo kitų metų pradžios gerokai išplėsti nuteistųjų, galinčių dirbti laisvėje, ratą.

„Mes atitinkamai tikimės, kad apie tūkstantis nuteistųjų galės dirbti pagal darbo sutartis, įgyti visas socialines garantijas, dėl to gerokai didėtų bendras įdarbinimo lygis“, – pasakojo jis.

Skaičiuojama, kad vien per įdarbintų asmenų mokesčius grąža valstybei per metus siektų 1,8 mln. eurų.

D. Arlauskas: permainų laukėme dešimtmetį

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sveikino iniciatyvą tvirtindamas, kad verslo atstovai jau prieš dešimtmetį buvo inicijavę pokalbius su Teisingumo ministerija, kaip liberalizuoti nuteistųjų įdarbinimą, tačiau tuomet sulaukė įkalinimo įstaigų vadovų skepsio bei pasigedo ryžto iš tuometinės ministerijos vadovybės.

„Maždaug prieš dešimt metų, dar, berods, prie ministro Petro Baguškos buvome susirinkę, buvo sukviesti kalėjimų viršininkai. Mačiau iš jų akių, kad jie nieko nenori keisti, nes jiems tai buvo labai gerai, korumpuota sistema. Verslo organizacijos ten turėjo nuo seno geras pozicijas, kurie maitina, rengia, tuometinis ministras buvo nepajėgus perlaužti tos stipriai korumpuotos sistemos“, – BNS kalbėjo verslininkų atstovas.

„Labai norėčiau palinkėti dabartinei valdžiai, kad jiems pavyktų tą stuburkaulį sulaužyti. Manau, kad pavyks, nes daug kas keičiasi ir sistema skaidrėja“, – pridūrė jis.

D. Arlauskas tikisi, kad tai atvertų galimybes lengviau susirasti darbo jėgos, pavyzdžiui, siuvimo pramonei. Nepaisant iniciatyvų, jis baiminasi, jog svyruojant nuteistųjų skaičiui verslas gali būti neužtikrintas dėl darbo jėgos pastovumo.

„Turi būti dialogas. Reikia įvertinti, kas tai per kaliniai, juk jie dažnai keičiasi – kiek jie ten dirbs, kiek reikia perkvalifikuoti. Tai nėra paprastas klausimas, nes jei paleidi gamybą, tu turi būti tikras, kad pavyks užtikrinti darbo jėgą“, – teigė jis.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite