Angle down Atgal

„Vilkijos ūkis“: dėl COVID-19 užmigdytų audinių kailį dar tikimasi panaudoti

Audines auginančio „Vilkijos ūkio“, kurio žvėreliams dar lapkritį buvo patvirtinti pirmieji COVID-19 atvejai, direktorius Česlovas Tallat-Kelpša sako, kad, praėjus pandemijos pikui, ūkyje darbas stojo į įprastas vėžes. Jis taip pat pažymi, kad dėl užsikrėtimo COVID-19 virusu užmigdytų audinių sunaikinti neprireikė, o užmigdytų ir užšaldytų žvėrelių kailius dar tikimasi panaudoti.

„Viskas grįžo į savo vietą. Praėjo visas pikas, dabar tyrimai jau neigiami. Nė vienas žmogus tikrai neužsikrėtė nuo jų (audinių – ELTA). O dabar sklandžiai dirbame, tai jau praeitas etapas“, – Eltai teigė Č. Tallat-Kelpša.

Ūkio direktorius taip pat pabrėžė, kad paramos iš Vyriausybės dėl COVID-19 infekcijos užmigdytų audinių nebuvo prašoma, kadangi žvėrelių kailius ruošiamasi panaudoti.

„Mes ir neprašėme paramos (už užmigdytas audines – ELTA). Be to, aš nemanau, kad mes turėtumėme prašyti jos tol, kol mums neliepia jų naikinti. Nes kitas dalykas yra užmigdyti, kol kas jos yra užšaldytos. Bet kiek aš suprantu, mes turėsime galimybę tą kailį panaudoti. Nėra įrodymų, kad per audinių kailį būtų galima užsikrėsti“, – tikino Č. Tallat-Kelpša.

„Aišku, tas kailis neturės tokios vertės kaip sveiko gyvūno. (...) Bet tuos nuostolius mes prisiimsime kaip natūralią (verslo – ELTA) riziką“, – pridūrė jis.

Visgi Č. Tallat-Klepša pabrėžė, kad iki užsikrėtusių audinių kailio panaudojimo dar gali tekti kiek palaukti.

„Oficialaus raštiško (leidimo iš VMVT dėl užšaldytų audinių ir kailių panaudojimo – ELTA) kol kas neturime, bet iš to, kiek mes kalbėjomės, tai taip, aš manau, kad mes galėsime juos panaudoti. Tik gal reikės kažkokį laiką palaukti“, – Eltai teigė jis.

Anot „Vilkijos ūkio“ direktoriaus, kai kurios audinės, kurių kailis lapkričio mėnesį buvo diriamas ūkio darbuotojų, taip pat galėjo būti užsikrėtusios koronavirusu.

„Migdėme tuos žvėrelius, kurie manėme, kad serga, ir jų kaimynus kai kuriuos. Tikėtina, kad ir didžioji dalis jų turėjo virusą. O paskui migdėme ir kitus, kurie neturi požymių, lupome jų kailius, kaip priklausė tuo metu lapkričio mėnesį, kadangi tai yra sezonas. Ir niekas negali paneigti, kad kai kurie iš jų neturėjo viruso. (...) Jų kailiai buvo nulupti ir dabar yra padėti saugiai, taip pat užšaldyti“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie priemones, kurių buvo imtasi, siekiant užkirsti kelią COVID-19 protrūkiams ūkyje, Č. Tallat-Kelpša teigė, kad, be įprastų saugumo priemonių, darbuotojai reguliariai testuojami greitaisiais koronaviruso testais.

„Mes perkame greituosius testus (...) ir tikriname savo darbuotojus. Visus, kurie turi kontaktą su žvėreliais, – kartą per savaitę, o visus likusius – kas antrą savaitę. Taip pat profilaktiškai tikriname audines, (...) ir, be abejo, žmonės dirbdami privalo dėvėti apsaugines priemones, rūpinamės dezinfekcija, raginame plauti rankas, darome viską, kaip ir priklauso“, – tikino jis.

Galiausiai Č. Tallat-Klepša pridūrė, kad darbuotojai, nors ir buvo pabūgę koronaviruso protrūkio tarp audinių, dirbti ūkyje neatsisakė.

„(Darbuotojai buvo išsigandę – ELTA) kai buvo pats pikas, kada iš tikro nežinojome ir patys bijojome, ar neužsikrės žmonės, ar nebus kažkokių problemų (...). Tačiau tarp tų darbuotojų, kurie dirbo Jonavoje, nebuvo tokių, kurie būtų atsisakę dirbti. Tiesa, mes tuo metu pakėlėme įkainį, ir visi gavo didesnį atlyginimą. (...) Bet žmonės, tikėtina, būtų likę dirbti ir be jo“, – sakė jis.

ELTA primena, kad pernai lapkričio 26 dieną Jonavos rajono audinių ūkyje, kuriame laikyti įmonėms „Danmink“ ir „Vilkijos ūkis“ priklausantys gyvūnai, staiga nugaišus 169 audinėms ir ištyrus jų mėginius, buvo patvirtinta, kad gyvūnai buvo užsikrėtę COVID-19.

Keletui iš ūkį prižiūrinčių asmenų taip pat buvo patvirtinti COVID-19 atvejai.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite