Angle down Atgal

Vietos savivalda: būtų tikslinga perduoti įvairias socialines paslaugas privačiam verslui

Vietos savivalda teigiamai vertina socialinių paslaugų teikimo perdavimą privačioms ar nepelno siekiančioms organizacijoms ir nurodo, kas galėtų paskatinti socialinių verslų plėtrą savivaldybėse. Tai atskleidė 39 savivaldybių apklausa, kurios metu išsiaiškintos socialinio verslo įtraukimo į socialinių paslaugų teikimą galimybės Lietuvos savivaldybėse. Apklausą atliko VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija.

„Pastaraisiais metais Europos Sąjunga skiria daug dėmesio socialinei ekonomikai ir jos plėtrai, siekiant spręsti jaunimo nedarbo, socialinės atskirties ir kitas problemas, socialinės ekonominės plėtros siekiama ir Lietuvoje. Šalyje stebime augantį skaičių verslų, kurių pagrindinis tikslas yra daryti teigiamą socialinį poveikį, o ne siekti finansinės naudos. Socialinis verslas nuo tradicinio verslo, socialinių įmonių ir nevyriausybinių organizacijų skiriasi tuo, kad turi labai aiškų socialinį aspektą - socialinį tikslą, kurį įgyvendina vykdant reguliarią ekonominę veiklą“, - sako „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas.

Pasak G. Morkūno, socialinių paslaugų teikimo organizavimas, administravimas, planavimas Lietuvoje šiuo metu yra savivaldybėms deleguota funkcija, ir savivaldybės turi užtikrinti, kad nuolat teikiamomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis savivaldybės gyventojai. „Tačiau savivaldybėse viešųjų paslaugų rinka yra menkai išvystyta, socialines paslaugas teikia savivaldybių įkurti socialinių paslaugų centrai, kitos viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Pačios savivaldybės pripažįsta, kad ne visas socialines paslaugas šiuo metu teikia, ir tai yra neišnaudota socialinio verslo niša“, - sako jis.

Trečdalis (30 proc.) apklaustų savivaldybių nurodė, kad savivaldybėje turi socialinio verslo apraiškų, kai atskiros bendrovės savo veikla sprendžia tam tikras socialines problemas, pavyzdžiui, teikia pagalbą į namus socialiai pažeistiems asmenims, vykdo pavėžėjimo veiklą lengvatinėmis sąlygomis, užsiima vaikų globa, reabilitacija ir pan. Tačiau dauguma Lietuvoje veikiančių socialinių verslų šiuo metu dažniau teikia ne viešąsias socialines paslaugas, bet savo inovatyviais sprendimais socialines problemas sprendžia kitaip, pavyzdžiui, salotų baras „Mano guru“, derliaus pertekliaus perdirbimas „Draugų uogienė“, socialinės atskirties asmenų įtraukimas kuriant vienetinius drabužius iš padėvėtos tekstilės „Lech Lecha“ ir kt.

„Savivaldybės teigiamai vertina socialinių verslų darbą, bet dar nėra tvirtai apsisprendusios, ar norėtų socialinių paslaugų teikimą perduoti privačioms ar nepelno siekiančioms organizacijoms. Džiugina tai, kad savivaldybės yra labiau linkusios perduoti socialinių paslaugų teikimą verslui“, - pažymi G. Morkūnas.

Savivaldybių pasiteiravus, kodėl verta būtų įtraukti socialinį verslą į socialinių paslaugų teikimą, didžioji dalis (65 proc.) pasisako, kad tai pagerintų socialinių paslaugų teikimą, net pusė savivaldybių (55 proc.) nurodo, kad šiuo metu savivaldybė teikia ne visas galimas socialines paslaugas, todėl yra neužpildyta niša socialiniam verslui, taip pat pasisako, kad reikia inovacijų socialinių paslaugų teikime (44 proc.), o tai taip pat yra socialinio verslo stiprybė.

Savivaldybių atstovų teigimu, būtų tikslinga perduoti įvairias socialines paslaugas privačiam verslui ar ne pelno siekiančioms organizacijoms: vaikų užimtumo, asmens higienos, senelių dienos centrų paslaugas, psichosocialinės pagalbos, neįgaliųjų asmenų slaugos ir kitas bendrąsias socialines paslaugas. O tinkama ir kuo paprastesnė teisinė bazė, mokymai, finansavimas, viešinimas bei palankesnės sąlygos smulkiojo verslo plėtrai galėtų paskatinti socialinių verslų plėtrą savivaldybėse.

Europos Komisijos duomenimis, socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus Europos Sąjungos (ES) ekonomikai - ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Kas ketvirta ES įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų, t. y. 6 proc. dirbančių ES gyventojų.

Atsižvelgiant į ES siūlomą socialinio verslo sąvoką, Lietuvoje 2015 metais buvo priimtas ūkio ministro įsakymas dėl socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo. Pateikiama koncepcija nurodo, kad „socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus: verslumo (nuolatinė ūkinė komercinė veikla), socialinį (socialinių tikslų siekimas) ir valdymo (ribotas pelno paskirstymas)“.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite