Angle down Atgal

Vėjas į Kražius atpūtė jėzuitų bendradarbius

Prie kadaise klestėjusios Kražių kolegijos, dabar – Kražių Motiejaus Sarbievijaus kultūros centro, pašėlusiai vėjuotą rugsėjo 21 d. susirinko būrys Lietuvos jėzuitų bendradarbių – beveik 400 žmonių, kurie drauge su jėzuitais kasdien pluša didesnei Dievo garbei. Istorinę atmintį saugančiame miestelyje organizuotas ignaciškosios šeimos susitikimas jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų sukakčiai paminėti.

Bendruomenių iniciatyva

Paskutinis toks susitikimas vyko 2008 m. Šiluvoje, minint Lietuvos jėzuitų provincijos įsteigimo 400-ąjį jubiliejų. „Idėja vėl susiburti kilo pačioms bendruomenėms, o jėzuitai išgirdo jų norą. Po paskutiniojo susitikimo praėjo daugiau nei dešimt metų, atsirado naujų bendruomenių, pavyzdžiui, 2010 m. įkurta Šv. Ignaco Lojolos kolegija, 2016 m. įsteigta Šiaulių jėzuitų mokykla“, – sako Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos plėtros direktorius Gražvydas Bareišis.

Į susitikimą suvažiavo ignaciškosios šeimos nariai: Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos atstovai, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė, Gyvenimo ir tikėjimo institutas, šeimos ir saviugdos centras „Bendrakeleiviai“, „Sutuoktinių susitikimų“ atstovai, Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijos, Šiaulių jėzuitų mokykla, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, bendruomenės iš Vilniaus Šv. Kazimiero, Vilniaus Šv. Jonų, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero ir Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčių, Lietuvos jėzuitų alumnai, ignaciškojo jaunimo bendruomenė „Magis“ ir mišrus jaunimo choras „Exaudi“.

„Iš viso į susitikimą užsiregistravo 370 žmonių. Tokios gausos nesitikėjome ir ja džiaugiamės. Tai tik patvirtino, kad susitikimo iš tiesų reikėjo“, – sako G. Bareišis.

Originalumas. Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė iš savo narių portretų sukūrė originalų paveikslą. (Au­to­rės nuo­tr.)
Originalumas. Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė iš savo narių portretų sukūrė originalų paveikslą. (Au­to­rės nuo­tr.)

Žinių turgelis

Tik atvykusios į Kražius, bendruomenės įsirengė savo stendus – aikštė prie buvusios Kražių kolegijos tapo savotišku turgeliu. Tiesa, jame buvo „pardavinėjamos“ ne rudeniškos gėrybės, o žinios, patirtis bei geros emocijos.

12 val. į toje pačioje aikštėje vykusias šv. Mišias pakvietė Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolo Vidmanto Šimkūno SJ žodžiai: „Džiaugiamės, kad visi kartu galime švęsti. Tegul mūsų malda, mūsų padėka Dievui, mūsų džiaugsmas ir kas bebūtų širdy kyla su drąsa, pasitikėjimu ir viltimi.“

Šv. Mišias aukojusiam V. Šimkūnui SJ koncelebravo tėvai jėzuitai, suvažiavę iš įvairių misijų, patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas. Pamokslą sakė Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios rektorius tėvas Aldonas Gudaitis SJ. „Jei dvejoji ir jautiesi netvirtas, labai gali būti, jog siūloma tarnystė – būtent tau“, – susirinkusiuosius drąsino jis.

Po šv. Mišių dalyvių laukė pietūs, o po jų – ekskursijos, kurias vedė Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos pedagogai bei moksleiviai. Į Kražius atvykusios bendruomenės susipažino su restauruotos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios istorija, pamatė didžiausius Žemaitijoje vargonus ir jau nebenaudojamą jų dumplių mechanizmą. Drauge su gidais pasivaikščiojo po renovuotą Kražių gimnaziją, apžiūrėjo M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejaus ekspoziciją bei 50 pakopų lauko riedulių laiptais užkopė į Vytauto kalnelį, kur didysis kunigaikštis Vytautas kadaise liepė pastatyti vieną pirmųjų krikščioniškų šventyklų Žemaitijoje.

Iš ekskursijų grįžtančius jėzuitų bendradarbius pasitiko žemaitiško folkloro kapela, kuri ne tik dainavo, bet ir šokių pamokė.

Mišios. Šv. Mišias aukojusiam V. Šimkūnui SJ koncelebravo tėvai jėzuitai, suvažiavę iš įvairių misijų. (Je­zui­tai.lt nuo­tr.)
Mišios. Šv. Mišias aukojusiam V. Šimkūnui SJ koncelebravo tėvai jėzuitai, suvažiavę iš įvairių misijų. (Je­zui­tai.lt nuo­tr.)

Kodėl Kražiai?

Jeigu nebūtų Kražių, galbūt Lietuvoje nebūtų ir jėzuitų... Kaip tik Kražių parapijos klebonas Valerijonas Protasevičius, tapęs Vilniaus vyskupu, 1569 m. pakvietė jėzuitus į Lietuvą. 1608 m. įsikūrę Kražiuose, 1616 m. jėzuitai čia įsteigė kolegiją, tapusią svarbiausiu Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centru.

Maždaug keturių hektarų plote buvo pastatyti net 22 įvairios paskirties pastatai. Bažnyčia, kurios dabar išlikę tik pamatų akmenys, garsėjo kaip puošniausia to meto Žemaitijos šventovė. Joje buvo 12 altorių, o didžiajame kabėjo Leonardo da Vinčio paveikslas. Bažnyčia koridoriumi jungėsi su pietiniu korpusu – iki dabar išlikusiu kolegijos pasatu.

Žaidimas. Itin daug dėmesio sulaukė Šiaulių jėzuitų mokyklos atvežtas žaidimas, leidžiantis „pakeliauti“ po jėzuitiškas švietimo įstaigas visame pasaulyje. (Je­zui­tai.lt nuo­tr.)
Žaidimas. Itin daug dėmesio sulaukė Šiaulių jėzuitų mokyklos atvežtas žaidimas, leidžiantis „pakeliauti“ po jėzuitiškas švietimo įstaigas visame pasaulyje. (Je­zui­tai.lt nuo­tr.)

Kražių kolegija turėjo turtingiausią Žemaitijoje biblioteką – beveik 6 000 knygų, archyvą, fizikos kabinetą, nedidelį geologijos muziejų ir numizmatikos rinkinį. Kolegijoje veikė jėzuitų teatras, skirtas ir platesnei visuomenei. Trys Kražių kolegijos rektoriai – Žygimantas Liauksminas, Pranas Šrubauskis, Jonas Jaknavičius – teatrui kūrė pjeses bei lietuviškas giesmes.

Kolegijoje dėstė poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, retorikos teoretikas Kazimieras Kojalavičius. 1620–1742 m. čia veikė ir Žemaičių kunigų seminarija. 1616–1844 m. veikusi Kražių kolegija – viena iš nedaugelio to laiko Lietuvos pasaulietinių vidurinių mokyklų. Auklėtinių skaičiumi anuomet ją lenkė tik Vilniaus jėzuitų kolegija.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite