Veiviržėnų amatų centro direktore Vale Krauleidiene

Klaipėda
A. Valaičio nuotr.
Reporteris Gargždų Banga Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Tradicinių dzūkų valgių receptus sauganti V. Krauleidienė juos kartais modernizuoja, kad šie būtų patrauklūs šiuolaikinių valgytojų skoniui. Žemaitijoje atsidūrusi dzūkė savo šeimą įpratino prie dzūkiškos virtuvės. O jai sunkiausia buvo priprasti prie rūkytų mėsos gaminių. „Aš užaugau Dzūkijoje valgydama vytintą, neragavusi rūkytos mėsos“, – kalbėjo Valė.

Vienas didžiausių V. Krauleidienės pomėgių – valgių gaminimas. „Mano močiutė buvo šeimininkių šeimininkė, apsigimusi kulinarė. Savamokslė šioje srityje, bet tiek visko žinojo apie valgių gaminimą. Iš jos daug išmokau, perėmiau dzūkų valgių receptus“, – atskleidė V. Krauleidienė.

Dzūkų valgiai skiriasi nuo žemaičių, nes liesesni, paprastesni. „Pavyzdžiui, dzūkiška banda arba grikinė „babka“. Bulvių plokštainis kepamas tik su aliejumi, jame pakepintais svogūnais, mėsos – nė kąsnelio“, – dėstė V. Krauleidienė.

Prieš 27 metus už žemaičio ištekėjusi meilės emigrantė Valė dzūkišką virtuvę šeimoje pradėjo propaguoti per Kūčias, Kalėdas, Velykas. Ne tik patiekalus, bet ir tradicijas. „Vaikai iš karto priėmė valgius – jiems patiko, vyras taip pat greitai pradėjo vertinti neįprastus dzūkų valgius“, – sakė pašnekovė. Valė patenkinta, kad valgius gaminti mėgsta ir dukra Urtė, todėl tikisi, jog išsaugos dzūkų kulinarinį paveldą.

Ji akcentavo, jog dzūkų valgiaraštyje buvo daug grybų. „Svieste kepėme rudmėses, iš šviežių grybų darėme sūrį. Bandysiu atgaivinti šį valgį, – kalbėjo V. Krauleidienė. – Sūdėme žaliuokes ir valgėme žalias – labai skanu. Valgius ruošėme ir iš bobausių, kuriuos verdant reikia tris kartus nupilti vandenį, bet tinkamai paruošus, jie skanūs, riešutų skonio.“

Dabar šeima grybus džiovina duonkepėje krosnyje, kuri įrengta Amatų centre. Pakūrenus malkomis, įkaitusią porai valandų palieka atvėsti. Tada nepjaustytus baravykus, sumautus ant specialaus įrankio, deda į duonkepę. Per naktį jie puikiai išdžiūna.

V. Krauleidienė skaitytojams siūlo tradicinio dzūkų valgio – pyragėlių su džiovintais baravykais receptą. Jie valgomi per Kūčias, tačiau mielinę tešlą pakeitusi sluoksniuota, įdėjusi priedų, iškepa ir kitomis progomis. Pašnekovė pastebėjo, jog įdarui tinka ir švieži baravykai, be to, paruoštą iš džiovintų grybų galima dėti ant silkės – tai irgi tradicinis dzūkų patiekalas.

PYRAGĖLIAI SU DŽIOVINTAIS BARAVYKAIS

  • Tešlai reikia 1 stiklinės vandens, 1 šaukšto sausų mielių, 2–3 šaukštų cukraus, 2 kiaušinių, 0,5 stiklinės aliejaus, 3,5–4 stiklinių miltų.

    Įdarui reikia džiovintų grybų, svogūnų, pipirų, lauro lapų, druskos.

    Pirmiausia ruošiama tešla. Į mažą indelį supilti mieles, truputį vandens ir cukraus. Padėti šiltai, kad iškiltų. Į didesnį indą suberti miltus, padaryti duobutę, supilti likusį vandenį bei cukrų, kiaušinius, ištirpintas mieles ir išmaišyti. Baigiant minkyti supilti ištirpintą sviestą. Išminkyti ir padėti šiltai, kol pakils.

    Džiovintus grybus išvirti, sumalti arba smulkiai supjausčius iškepti aliejuje su smulkintais svogūnais, įdėti prieskonių.

    Iškilus tešlai ją padalinti į 4 dalis, iškočioti, padaryti skrituliukus, dėti įdarą, užspausti kraštus ir virti karštame aliejuje, kol paruduos.