Angle down Atgal

Vardų ir pavardžių rašymui dokumentuose - naujas įstatymo projektas

Seime atsirado nauja iniciatyva reglamentuoti vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose. Tai numatantį įstatymo projektą įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai.  

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu siekiama užtikrinti veiksmingesnę vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę. Taip pat siekiama sudaryti  teisines prielaidas dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos ir užsieniečių nelietuviškus vardus ir pavardes nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.

„Šio įstatymo projekto pagrindinė motyvacija yra ta, kad randasi vis daugiau teisinio neapibrėžtumo ir tuo pat metu piliečiai patiria rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų dėl jų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose, nors Konstitucinis Teismas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra rekomendavę įstatymų leidėjui imtis teisėkūros veiksmų“, – savo iniciatyvą komentuoja  Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos atstovai – šios frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas,  partijos lyderis parlamentaras Gintautas Paluckas, Seimo nariai Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Orinta Leiputė.

Įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, užsieniečių pavardės, jei jos yra lotyniško pagrindo perrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, jei jos ne lotyniško pagrindo rašmenimis – perrašomi lietuviškai transkribuojant.

Be to, Lietuvos tautinių mažumų atstovai galėtų pateikę prašymą savo vardus ir pavardes perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis remiantis tos tautinės mažumos kalbos taisyklėmis.

Pasak projekto rengėjų, įstatymo projektas įveda užsieniečio kategoriją, į kurią patenka užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Įvertindami, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens identiteto ženklas, užsienio valstybių piliečių vardai ir pavardės, kurių originalus dokumento šaltinis rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis, į asmens tapatybės dokumentus ir civilinės būklės aktus būtų nurašoma paraidžiui.

Asmenų vardai ir pavardės dokumento šaltiniuose įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus pagal siūlomą reguliavimą būtų perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal Vyriausybės patvirtintas Vardų ir pavardžių rašymo taisykles. Tais atvejais kai dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško ir nelotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus siūloma nurašyti įrašus lotyniško pagrindo rašmenimis. Asmens prašymu visi dokumentų šaltinio įrašai galėtų būti nurašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ir asmenų sutuoktiniams bei jų vaikams.

Siūloma, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, asmens prašymu būtų perrašomi šio įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu Seimas priimtų siūlomą įstatymą, Vyriausybė turėtų parengti ir patvirtinti Vardų ir pavardžių rašymo taisykles.

„Asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad  Lietuvoje gyvenantys tautinių mažumų atstovai turi ilgalaikį lūkestį, kad jie savo lotyniško pagrindo abėcėlės vardus ir pavardes galėtų rašyti savo gimtąja kalba.

Šiuo metu galioja 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos -Atkuriamojo Seimo nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ .

Šis nutarimas nenumato situacijos, kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes, taip pat ir galimybės tokių asmenų pavardes jų pasirinkimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite