Angle down Atgal

Valstybinės urėdijos vadovas V. Kaubrė: paversti mišką žvyro karjeru – ne geriausia išeitis

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno susitikime su Valstybinės miškų urėdijos direktoriumi Valdu Kaubre bei Seimo nariu Justinu Urbanavičiumi aptarti bent keli šiuo metu regionui ir Lietuvai aktualūs aplinkosaugos klausimai, tačiau daugiausiai dėmesio skirta verslininkų planams dalyje pakaunės miško kasti žvyrą.

 „Žalieji plotai mažėja, todėl paversti mišką žvyro karjeru – ne pati geriausia išeitis“,- kalbėjo V. Kaubrė.

Meras pabrėžė, kad pakaunė turtinga ne tik miškais, bet ir žemės gelmių ištekliais – anhidritu, smėliu, žvyru. Šių iškasenų ypač gausu Nemuno bei Neries slėniuose. Kartu tai kelia ir iššūkių. Plečiantis statyboms, didėja žvyro poreikis, tačiau verslininkai nenori rekultivuoti išeksploatuotų karjerų, o skverbiasi į miškus, niokoja kraštovaizdį ir kelia grėsmę saugomoms teritorijoms.

ELTA yra skelbusi, kad Kauno rajono savivaldybės taryba šių metų sausį pasipriešino UAB „Benefaktor“ užmojams kasti žvyrą gamtos ir kultūros požiūriu jautrioje vietoje, Virbaliūnų kaime (Batniavos sen.). Tačiau šį mėnesį merui V. Makūnui vėl tenka šaukti Tarybos posėdį dėl UAB „Rizgonys“ planuojamo karjero Pakarklės miške, toje pačioje Batniavos seniūnijoje.

Naujienos kaime, greta Karklės ichtiologinio draustinio esančiame privačiame sklype, žvyrą pradėjo kasti UAB „Kvesų telkiniai“. Į šią miškingą ir kultūros paveldo požiūriu įdomią teritoriją dairosi ir kiti verslininkai.

„Kauno rajone yra daug karjerų, deja, daugelyje jų dirbama neatsakingai: verslininkai apkasa išlikusias sodybas, palieka gyventojus be vandens, nesutvarko aplinkos, darko kraštovaizdį“, - piktinosi meras.

„Jei galima kasti žvyrą laukuose, tai ten ir kaskim. Šiuo atveju mes būsime su gyventojais ir mišku“, - žadėjo paramą V. Kaubrė.

J. Urbanavičius pažymėjo, kad laikas peržiūrėti Žemės gelmių įstatymą ir išsiaiškinti, ar jame nėra teisinių spragų.

Savivaldybės pranešime pažymima, kad susitikime buvo aptarta ir Arlaviškių kadagių slėnio tako situacija. Prieš kelerius metus pripažintas patraukliausiu pažintiniu taku šalyje, šiandien jis pasitinka lankytojus avarinės būklės, išlūžusiomis lentomis ir nesaugiais turėklais. Kauno marių regioninio parko direkcija mėgino lankytojams pardavinėti bilietus, bet už juos surinktos sumos tako priežiūrai nepakanka. Seimo narys J. Urbanavičius pažadėjo tako sutvarkymo finansavimo klausimą aptarti su atsakingais Aplinkos ministerijos pareigūnais.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite