Angle down Atgal

Valstybės kontrolė: reikia iš esmės tobulinti viešojo sektoriaus įmonių valdymą

Viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų valdysenos srityje būtini esminiai sisteminiai pokyčiai, teigia Valstybės kontrolė (VK), atlikusi 3 auditus: valstybės valdomų įmonių grąžos valstybei, savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymo ir veiklos, viešųjų įstaigų steigimo ir valdymo.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys teigė, kad viešojo sektoriaus įmonių ir įstaigų valdysenai Lietuvoje tebėra būdingas jau atgyvenusios santvarkos modelis.

"Pirmą kartą ryžomės ambicingesniam planui ir norime apie viešajame sektoriuje veikiančias įmones ir įstaigas pakalbėti labiau apibendrintai, per tokį vieną matymo ekraną, kuris apima daugiau nei tūkstantį juridinių asmenų, o jų bendra nuosavo kapitalo vertė apima daugiau nei 6 mlrd. eurų. Pasakysiu atvirai, kai susipažinau su bendra visų auditų medžiaga, aplankė pojūtis, kad toji "tarybmečio" planinė ekonomika dar neišėjo", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Dulkys.

Valstybės kontrolierius akcentavo tris pagrindines problemas: negalima objektyviai nustatyti, kada valstybės dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas yra tikslingas, taip pat atkreiptas dėmesys į teisinių formų gausą ir nenuoseklią visų nagrinėtų juridinių asmenų grupių valdyseną.

"Pirma problemų grupė: kai valstybė dalyvauja teikiant viešąsias paslaugas, daugeliu atveju nematome tiesioginio ryšio tarp šitų juridinių asmenų veiklos ir kokios yra valstybės ar savivaldybių funkcijos. Kas dešimta savivaldybės kontroliuojama įmonė vykdo veiklą, kuri neturi ryšio su savivaldybės funkcijomis", - sako A. Dulkys.

Antra problemų grupė susijusi su teisine forma. Jų gausa, pasak valstybės kontrolieriaus, ne tik kad nekuria naudos valstybei, bet kai kuriais atvejais tėra įrankis apeiti reikalavimus, keliamus biudžetinėms įstaigoms, pvz., apie 10 proc. valstybės viešųjų įstaigų vykdo viešąjį administravimą, nors tai biudžetinėms įstaigoms būdinga veikla.

Trečia problemų grupė susijusi su juridinių asmenų (įmonių, įstaigų) valdysena, ji nenuosekli ir tai rodo patys rezultatai: esama asimetriškos situacijos, kai vienos iš 118 valstybės valdomų įmonių dividendai sudaro daugiau nei 80 procentų visos dividendų sumos, o 5-ių iš 271-os savivaldybės kontroliuojamos įmonės dividendai sudaro 75 proc. visos sumos.

A. Dulkio teigimu, valstybei būtinas platesnis požiūris į esamas problemas.

"Neūkiškiausia įmonė yra pati mūsų valstybė. Mūsų ataskaitos ragina mąstyti makroekonomikos lygiu. Gaudome atskirus elementus, bet nematome pačios upės pradžios: korupcijos upės. Galime įsteigti kiekvienoje valstybėje po valstybės kontrolę, bet esmė ta: ar nukirtę slibinui galvą dar tris auginame, ar einame į židinį, į slibino olą. Tikimės, kad Vyriausybė imsis pagrindinio koordinatoriaus vaidmens, imsis analizės, diskusijos ir sudėliojimo", - sakė A. Dulkys, pabrėžęs, kad kol Lietuva neturi ilgalaikės nacionalinės regioninės politikos strategijos, bus sunku imtis nuoseklių, sisteminių veiksmų.

Trijų auditų metu analizuoti duomenys apie 1 057 juridinius asmenis, turinčius skirtingas teisines formas:

2017 m. pradžioje valstybė buvo 118 Valstybės valdomų įmonių savininkė arba pagrindinė akcininkė. Šių įmonių portfelio nuosavo kapitalo vertė 2015 m. pabaigoje siekė 5,2 mlrd. Eur, o jo grąža siekė 2,1 proc. (normalizuotas grąžos rodiklis buvo 4,4 proc.).

2015 m. pabaigoje šalyje veikė 271 savivaldybės kontroliuojama įmonė, kurių portfelio nuosavo kapitalo vertė sudarė 1,26 mlrd. Eur, o grąža buvo neigiama (-0,42 proc.);

2015 m. pabaigoje šalyje veikė 668 valstybės ir savivaldybės viešosios įstaigos, į kurias valstybė ir savivaldybės jau investavo 169 mln. Eur.

Eltos informacija

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite