REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Gegužės 17 d. 15:34

Už skatinimą siekti tikslų Nerimantas dėkingas vaikų globos namų auklėtojoms

Tauragė

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


84301

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, inicijuodama interviu ciklą ,,Šeimų istorijos“, supažindina su pagėgiškiu Nerimantu Bagdonu, sutikusiu pasidalinti savo istorija.

Pagėgių vaikų globos namuose augusį Nerimantą pažįsta ir prisimena daugelis šio krašto gyventojų. Mandagus ir doras vaikinas – taip apie jį galėtų atsiliepti kone kiekvienas nors kartą su juo prasilenkęs žmogus. Kaip elektroninės muzikos prodiuserį ir didžėjų, slapyvardžiu „Nexus Beat“, Nerimantą atpažįsta jau ne tik kraštiečiai, tačiau ir elektroninės muzikos gerbėjai visoje Lietuvoje. 21-erių vaikino „remiksuoti“ kūriniai „Youtube“ kanale renka tūkstantinesperžiūras, o grojama muzika naktiniuose klubuose bei įvairiose šventėse sukviečia šokti didžiules minias.

Nors Nerimanto vaikystė nebuvo lengva, vienas paskui kitą sekantys iššūkiai jam netapo kliūtimi keliauti savo svajonių link. Anaiptol – vaikinas teigia, jog būtent iššūkiai užgrūdino ir paskatino tapti tuo, kuo svajojo dar vaikystėje. Nors be dviejų brolių, sesers ir močiutės Nerimantui vertybių pamatus diegė vaikų globos namų auklėtojos, vaikystę jis prisimena su šypsena ir dėkoja auklėtojoms už suteiktą rūpestį, kantrybę ir skatinimą siekti savo tikslų.

Kokia buvo tavo vaikystė, gyvenimas vaikų globos namuose?

Į Pagėgių vaikų globos namus patekau būdamas septynerių. Iki tol gyvenau su tėvais Stoniškių kaime, tačiau daugiausiai dėmesio sulaukdavau tik iš močiutės bei savaitgaliais grįžtančios sesers. Nors pradžią vaikų globos namuose ir palengvino faktas, jog gyvenau kartu su savo dviem broliais, tačiau– lengva nebuvo. Pasiilgdavau ir tėvų, ir močiutės. Tekdavo ir su auklėtojomis pasibarti, todėl pradžią prisimenu kiek liūdną, tačiau galiausiai teko susitaikyti, laikui bėgant apsipratau. Susitaikęs su mintimi, kad dabar teks taip ir gyventi, bei priėmęs savo likimą tokį, koks jis yra, augau taip pat kaip ir kiti vaikai. Mėgau dūkti, šalia globos namų esančiame miškelyje statyti namelius, žaisti futbolą, piešti, šokti.

Koks tavo paties šeimos idealas?

Pats šeimos idealo dar neturiu, tačiau tvirtai žinau, jog ateityje drąsiai galėsiu perimti jau šeimą sukūrusios savo sesers pavyzdį. Kad ir kaip liūdnai beskambėtų, tiek sesers, tiek ir mano atveju, pagrindinis tikslas kuriant šeimą – netapti tokiais, kokie buvo mums gyvybes padovanoję žmonės.

Su kokiais iššūkiais teko susidurti vaikystėje?

Pirmasis rimtesnis iššūkis be abejo buvo aplinkos pakeitimas, patekus į vaikų globos namus. Vėliau, man augant, iššūkiai keitėsi. Pradėjus lankyti mokyklą, iššūkiu tapo mokymosi procesas, paaugus – draugų atsirinkimas. Kadangi iš tuometinių draugų jutau neigiamą įtaką, pavyzdžiui, skatinimą užsiimti nelegalia veikla, nešvariais darbais, sugebėjau nuo viso to atsiriboti. Žinoma, dėl to praradau daug savo vaikystės draugų. Taip pat vienas didesnių iššūkių – močiutės, kuri priklausė kukliam mano pačių brangiausių žmonių ratui, praradimas. Ir paskutinis iššūkis dar būnant vaikų globos namų žinioje – bauginanti nežinomybė paliekant globos namus ir pradedant savarankišką gyvenimą.

Kas tavęs laukė išėjus iš vaikų globos namų?

Paskutiniai mėnesiai prieš išeinant man buvo emociškai įtempti, nes net neįsivaizdavau, ką reikės daryti ir kaip toliau gyventi. Galiu teigti, kad man pasisekė, nes netikėtai gavau darbą Pagėgių kultūros centre, kur dirbau garso inžinieriumi. Turėjau galimybę ir butą išsinuomoti. Deja, po metų pajutau, kad man vien šito neužtenka, kad noriu nerti į platesnius vandenis, todėl nusprendžiau vykti į Klaipėdą, kurioje dabar ir gyvenu. Viena pagrindinių mano veiklų – elektroninės muzikos prodiusavimas, lietuviškų ir užsienietiškų kūrinių „remiksavimas“. Taip pat užsiimu ir vaizdo įrašų montavimu, maketų kūrimu.

Kaip nusprendei savo gyvenimą sieti su elektroninės muzikos prodiusavimu?

Šia sritimi domėtis pradėjau anksti, būdamas gal dvylikos. Tuo metu vaikų globos namuose vykdavo diskotekos, skirtos globos namų gyventojams. Jau tada man patiko tranki muzika ir variacijos, kaip skirtingai tą muziką galima pateikti. Pasimokęs šio amato ir sulaukęs auklėtojų paskatinimo, pradėjau ir pats rengti diskotekas. Mažais žingsneliais skyniausi kelią į priekį ir, įgaudamas reikalingus įgūdžius, kaupdamas patirtį bei drąsą, sugebėjau atsidurti ten, kur esu dabar.

Su kuriais muzikos pasaulio atstovais jau teko bendradarbiauti ir su kuriais svajoji bendradarbiauti ateityje?

Nemažai kartų teko dirbti su radijo ir televizijos laidų vedėju Jonu Nainiu, dar žinomu kaip „Jovani“. Buvo galimybė dirbti ir su ,,Radistais“, Žilvinu Žvaguliu, grupėmis „Golden Age“, „Rondo“ bei kitomis. Palaikau glaudžius ryšius su tituluotu Estijos elektroninės muzikos atlikėju Keven Kaur. O kalbant apie ateities planus, labiausiai norėčiau padirbėti su savo favoritu– Olandijos elektroninės muzikos prodiuseriu Oliver Heldens, transliuojančiu žinutę, jog gyvenimas yra gražus. Žinoma, jei atsirastų nors menkiausia galimybė, sutikčiau bendradarbiauti ir su bet kuria kita užsienio žvaigžde.

Įkvėpdamas ir kitus jaunus žmones siekti savo svajonių, Nerimantas atviras – siekiant savo užsibrėžtų tikslų, nei gyvenimo sąlygos, nei aplinkybės neturėtų būti svarbiausi rodikliai. Svarbiausia turėti noro bei ryžto. Na, ir dar bent minimalų aplinkinių tikėjimą, skatinantį ir patį patikėti savimi. Vaikinas džiaugiasi turėjęs visapusišką auklėtojų palaikymą, motyvuojantį siekti savo tikslų. Auklėtojoms jis dėkingas ne tik už meilę jam pačiam, tačiau ir kitiems vaikų globos namų auklėtiniams. Anot Nerimanto, tik auklėtojų dėka Pagėgių vaikų globos namų auklėtiniai užaugo savarankiški, atsakingi ir aplinkinius gerbiantys žmonės.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA