Ūkininkė Simona Sinicienė: smidrai – vitaminų bomba

Vilnius

Etaplius SistemaŠaltinis: Etaplius.lt

177068

Norėdami išbandyti kažką ­naujo ūkininkai Simona ir Tomas Sinicos Vievininkuose pradėjo auginti smidrus. Ketvirtą sezoną rinkdama smidrų derlių Simona sako, kad smidrai jau beldžiasi ir į lietuvių širdis.

Pardavimų srityje dirbusi Simona Sinicienė visada mėgo sodininkystę ir gėlininkystę, tačiau rimčiau tuo užsiimti neturėjo sąlygų. Gyvenant pas močiutę, kieme nebuvo tiek žemės, kad galėtų įgyvendinti slaptas svajones. Bet pats likimas suvedė Simoną su kaimynystėje gyvenančiu gerai savivaldybėje žinomu ūkininku Tomu Sinica, kuris ne kartą apdovanotas kaip geriausias savivaldybės ūkininkas ir artojas. Tomas užsiima augalininkyste, ku­rioje visi pagrindiniai darbai atliekami su technika, tad šioje srityje Simona vyrui mažai kuo galėjo pagelbėti. Bet malonumas dirbti žemę subrandino mintį ūkį išplėtoti, kad ir pati galėtų dirbti su džiaugsmu. Prieš ketverius metus ūkininkai Simona ir Tomas Sinicos Vievininkų kaime pradėjo auginti smidrus. Rodos, ūkininkų džiaugsmui šiandien nieko netrūksta. 1 hektaro smidrų laukas plyti kelios minutės nuo ūkininkų naujai pastatyto namo, nuo kurio atsiveria nuostabus Vievio ežero vaizdas. Dideliame kieme daug vietos pirmagimio sūnaus Stepono žaidimams, o darbščių ūkininkų galvoje vis kirba ūkio plėtros idėjos.

Kokio dydžio ir kurioje sa­vivaldybės vietoje yra Jūsų ūkis? Ar jame auginate tik smidrus ar ir kitas daržoves ir vaisius?
Mūsų smidrų ūkis yra Elektrėnų sav. Vievininkų kaime. Važiuojant iš Vievio į Vievininkus, Rusakalnio gatve, toliau nuo kelio, ant kalniuko galima matyti mūsų smidrų ūkį. Auginame 12 arų smidrų, kurie buvo pasodinti 2017 metais. Pernai su ES parama kaip jaunoji ūkininkė įkūriau 1 ha šilauogių ūkį. Taip pat auginame danielius, įskiepijome šitakių (botaninis pavadinimas – valgomasis dantenis) grybų ir greitu metu ketiname įsigyti dedeklių vištų. Tad ūkyje asortimentas didėja.

Kokia yra smidrų auginimo specifika? Ar reikia jiems ypatingų sąlygų?
Smidrai labai dėkingas ir neįno­ringas augalas, gali augti beveik visur, gal tik molingoje dirvoje nelabai pritaptų. Tai daugiametis augalas, tad ruošiantis auginti smidrus, svarbu tinkamai paruošti ir parinkti vietą, nes derliumi jis džiugins apie 15 metų. Svarbu gerai įdirbti žemę ir išnaikinti daugiametes žoles.
Sodinimo principas panašus į bulvių, tik juos būtina apkaupti didesniu kaupu ir tarp vagų palikti apie 1,5 metro tarpus. Pagrindinė priežiūra – ravėjimas ir tarpueilių frezavimas. Kiekvieną pavasarį rei­kia apkaupti. Birželio pabaigoje, derliui einant į pabaigą, nuo kiekvienos šaknies reikia palikti nors vieną ar porą ūglių, kurie išsivysto į didelius krūmelius, primenančius eglutes. Rudenį prieš šalnas juos reikia nupjauti.

Prisiminiau, kad vaikystėje močiutės gėlių darželyje augo toks spygliuotį primenantis krūmelis, kuris subrandindavo raudonas uogeles. Šis augalas augimo pradžioje būdavo labai panašus į smidrus. Gal tai ne tik panašumas? Gal tai ir buvo smidras, apie kurį anuomet dar nieko nežinojom?
Smidrų yra daug rūšių, vieni auginami kaip vaistiniai smidrai (valgomi), kiti kaip dekoratyviniai augalai. Kokie konkrečiai augo pas mūsų močiutes, sunku pasakyti, nes tų pačių valgomų smidrų yra daug rūšių. Bet jau ne iš vieno klien­to, pamėgusio mūsų smidrus, esu girdėjusi pasakojimų, kad: „Va, pas mamą senas smidrų krūmas auga, nuo senų senovės, tai nusiskyniau ūglius, pasikepiau ir suvalgiau“. Sako visai gerai. Tai pasirodo ir močiutės darželio puošmenas galima valgyti.

Smidrai dar vadinami špa­ragais. Gal žinote istoriją, kodėl daržovė turi du pavadinimus? Ir kur yra smidrų tėvynė?
Geras klausimas, nemeluosiu, tikslaus atsakymo neturiu. Kiek žinau, dabar didžiausi smidrų plotai yra Vokietijoje ir Kinijoje, o pati pradžia gal net nuo Afrikos kildinama. Šparagų pavadinimas, gal nuo lotyniško jų pavadinimo kildinamas – „Asparagus“. Galiu pasidalinti juo­kinga istorija, kai pas mane atvyko draugė smidrų įsigyti ir sako: „O jie smidrais vadinami dėl to, kad smirda?“… Na, ne galvoju, juk ne smirda?! Ir pati paėmus šviežiai skintų smidrų ryšuliuką sako, tikrai šitie tai ne smirda. Tai jei yra daugiau taip galvojančių, galiu pasakyti, kad tai netiesa.

Gal klystu, bet atrodo, kad smidrai dar gana retai ant lietuvių stalo matoma daržovė. Lietuviams įprasta valgyti bulves, morkas, kopūstus ir kitas tradicines daržoves. Kodėl sumanėte auginti būtent smidrus? Gal Jūsų tikslas smidrus populiarinti Lietuvoje?
Na, bulves ir aš labai mėgstu, manau, šios karalienės dar ilgai nepavyks niekam nukonkuruoti, bet galiu teigti, kad smidrai jau beldžiasi ir į lietuvių širdis. Tai sakau atsižvelgdama į tai, kad dar iki sezono pradžios žmonės jau klausia: „Ar jau turite smidrų? Tai kada prasidės?“. Be to, jau nuo pernai metų pastebėjau tendenciją, kad atsiranda nemažai entuziastų, kurie ne tik pačių smidrų nori įsigyti, bet ir jų šaknų. Pati jų nedauginu, bet mielai dalinuosi kontaktais. Tad populiarinti smidrus, manau, tikrai sekasi.
Apsispręsti padėjo keletas­ veiksnių, vienas iš pagrindinių, no­rėjosi kažko naujo, netradiciško. Kitas svarbus aspektas – tai daugiametis augalas, nereikia jo kasmet naujai sodinti. Ir aišku, visos smidro vaistinės savybės – juk tai vitaminų bomba! Kam išleisti krūvą pinigų maisto papildams, kai galima susirinkti vitaminus tiesiogiai. Dėkingas ir smidrų derėjimo laikas – tai pati pirma pavasario daržovė. Jų nereikia sandėliuoti, kaupti žiemai. Mano tikslas atiduoti kuo šviežesnį derlių! Tada ir smidrų visos savybės atsiskleidžia.

Papasakokite plačiau, kuo smidras naudingas žmogaus organizmui?
Smidrai tai skanus vitaminų šaltinis. Juose gausu baltymų, anglia­vandenių, mineralinių medžia­gų, yra kalio, kalcio, magnio, vitaminų E, A,B. Taip pat jie vertinami dėl folio rūgšties, kurios kitose daržovėse nelabai rasi ir kuri taip reikalinga ir rekomenduojama besilaukiančioms mamytėms.

Kur Jūs sėmėtės žinių apie smidrų auginimą?
Pirminės konsultacijos prasidėjo su VDU Žemės ūkio akademijos dėstytoja A. Žebrauskiene, kuri suteikė daug naudingos informacijos, patarė, kur ir kokių sodinukų galėčiau įsigyti. Bendravau su kitais smidrų augintojais, dalyvavau keliuose seminaruose, taip pat ieškojau informacijos ir leidiniuose apie smidrus.

Vienas daržoves žmonės mėgsta, kitų ne. Ar pati smidrus pamėgote nuo pirmo kąsnio?
Tikrai taip. Mėgstu užkandžiauti tiesiog skindama juos. Nustembu, kad daugelis nežino, kad smidrus ir žalius galima valgyti. Jie puikus garnyras prie bet kokio patiekalo.

Kaip rekomenduotumėte smidrus ruošti, gaminant pirmąjį kartą, kad atsiskleistų tikrasis smidro skonis?
Svarbiausia jų per daug termiškai neapdoroti. Nepervirti, neperkepti, neperdėti prieskonių. Ir kaip sakiau, pirmiausiai paragaukite žalių. Koks puikus traškesys! Ruošimo būdų gali būti įvairiausių, pakepti svieste,dėti žalius į salotas, labai paskanina sriubas, tik jau reiktų dėti pačioje virimo pabaigoje. Daug kas klausia, ar reikia kotelius nulaužti? Paragaukite ir įvertinkite kietumą, manau, užtenka vos vos paskusti galiukus. Jei kepsite ir norite minkštesnių smidrų, galite kelias minutes (ne daugiau) apvirti, jei traškesnių – užtenka nuplautus dėti į keptuvę ir iki 5 min. apkepti.

Kada prasideda ir kiek trunka smidrų sezonas?
Smidrų sezonas prasideda maždaug nuo Motinos dienos ir trunka iki Joninių. Tas laikas gali varijuoti priklausomai nuo oro. Pavyzdžiui, šie metai visiškai išskirtiniai, nes pirmuosius smidrus pradėjau skinti tik gegužės 11 dieną, ir negaliu prognozuoti, kada bus sezono pabaiga. Šaltas pavasaris daro įtaką derliui, jis labai apmažėjęs, smidrai sunkiai auga. Įsitikinau, kad jiems augti pa­grindinis kriterijus yra šiluma.

Ar visas užaugintas daržo­ves realizuojate? O gal poreikis yra didesnis, nei spėjate užau­ginti?
Realizaciją vertinu gerai. Būna, kad pritrūkstam, bet būna ir užsilaiko kilogramas kitas, tada palepinam daugiau namiškius, kažkiek užsišaldome žiemai. Kol kas viską parduodame tiesiogiai iš namų, bet vis pasvarstome ir apie kitus realizacijos būdus, tada manau pavyktų parduoti viską.

Ar smidrų sodinimui, prie­žiūrai ir surinkimui samdote žmonių?
Kol kas pavyksta susitvarkyti pačiai. Anksti pavasarį pradedu ravėjimo ir kaupimo darbus. Vyras padeda su tarpueilių priežiūra, na, o skinti derlių taip pat spėju pati.

Jei mūsų skaitytojai pa­norėtų įsigyti smidrų, kaip galėtų Jus surasti? Ar turguje prekiaujate, ar veiklą vykdote internetu?
Visi, kas nori įsigyti smidrų, gali mane surasti feisbuke. Niekad nebuvau socialinių tinklų gerbėja, bet turiu pripažinti, jog tai puiki terpė realizuoti savo užaugintą derlių. Užtenka paskelbti, kad turiu smidrų, ir tuoj atsiranda norinčių. Gyvename tokiais laikais, kai į turgų jau ne kiekvienas užsuka, o feisbuke „pabrauko“ daugelis. Be to, vietiniuose turge­liuose nemanau, kad būtų naši prekyba, o į didmiesčius dar nesame pasiruošę vykti. Tam reikia turėti ­didesnius kiekius, kažkiek gal reiktų ir parezervuoti, kad būtų, ką nuvežti. O mano tikslas, kaip minėjau, parduoti kuo šviežesnį derlių.

Ačiū už pokalbį.

Virginija Jacinavičiūtė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt