REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Rugsėjo 7 d. 06:30

Ugniagesiai ragina gyventojus jau dabar ruoštis šildymo sezonui

Vilnius

PAGD nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


97832

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9222 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 1,9 proc. Gaisruose žuvo 52 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 61), vaikų žūčių pavyko išvengti, o 119 gyventojų patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius per 16 metų.

461-064fac9bbaf7355f3e29e00f6b524345.jpg

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 99 gyventojus, iš jų 6 vaikus. Nuo ugnies jie apsaugojo 718 pastatų, 109 transporto priemones, išgelbėjo 283 gyvūnus.

Šalyje kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 44 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 20 žmonių, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 32. Trylika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 5 – Šalčininkų r. sav., po 3 – Vilniaus r. ir Vilniaus m. sav. ), 7 – Šiaulių, po 6 – Kauno ir Telšių (iš jų 4 – Telšių r. sav.), po 5 – Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos, 3– Marijampolės, po 1 – Alytaus ir Tauragės apskrityse.

Daugiausia žmonių žuvo ketvirtadienį (10 gyventojų), šeštadienį ir sekmadienį (po 9), tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val. gaisruose žuvo 33 gyventojai), tragiškiausios mėnesio dienos: 11-oji (ugnis pasiglemžė 5 žmonių gyvybes) ir 8-oji (ugnis pasiglemžė 4 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 38 vyrai, 9 moterys, o 5 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 59 metai.

Dvidešimt žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 8 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 6 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų) bei dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 4 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Nors gaisruose šiemet žuvo 9 gyventojais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, atsižvelgdami į tai, jog kaimiškose vietovėse gyventojų žūsta daugiau nei miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai vien tik nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo net 25 žmonės. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų jutiklius.

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 4454 arba 48,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. ha. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinta 1719 atvirųjų teritorijų gaisrų, Kauno – 697, Šiaulių – 357, Utenos – 336, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose išaugo 13,9 proc., ypač Vilniaus (237 gaisrais daugiau nei 2018 m. per tą patį laikotarpį) ir Kauno (126) apskrityse. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai vasaros mėnesiais kyla 2600 gaisrų, iš jų 1030 arba 39 proc. visų gaisrų – atvirosiose teritorijose. Šiemet vasaros mėnesiais ugniagesiai gesino 2556 gaisrus, iš jų 1162 gaisrai užgesinti atvirosiose teritorijose (45 proc.).

1653 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 18 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 37 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 11,7 proc. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 582 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,3 proc. visų gaisrų), juose žuvo 6 žmonės. Iš jų daugiausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 246 gaisrai), pirtys (90). Užgesinti 774 transporto priemonių gaisrai (8,4 proc. visų gaisrų), juose degė 533 lengvieji automobilių. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 77 gaisrai (0,8 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesinti 4023 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5199. Ugnis sunaikino 266 pastatus, 184 transporto priemones, 144 gyvūnus, 182 tonas pašarų, 2821 kv. m gyvenamojo ploto, o 5045 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (27,9 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (16,6 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (10,1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (7,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (1,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,3 proc.). Be to, įregistruoti 183 padegimai (2,0 proc.), o 802 gaisrų (8,7 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 7934 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų atlikta 0,2 proc. daugiau. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 256 gyventojus, tarp jų 31 vaiką.

Ugniagesiai gelbėtojai 2971 kartą teikė pagalbą gyventojams buityje (iš jų 1075 darbai – techninė pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.), 2561 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (iš jų 1203 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams). 1037 darbus atliko autoavarijose (8,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį), kur panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 113 nukentėjusių asmenų bei ištraukė 39 žuvusiųjų kūnus.

279 kartus ugniagesiams teko dirbti vandenyje (35 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Šių darbų metu jie ištraukė 85 skenduolius, iš jų vasaros laikotarpiu – 56 asmenis, bei išgelbėjo 30 gyventojų. Be to, ugniagesiams 105 kartus teko surinkti gyvsidabrį, 390 kartų likviduoti cheminius incidentus, 442 kartus budėti nukenksminant sprogmenis ir kt.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA