UAB „Šilumos tinklų“ auditas gali baigtis teismais

Tauragė

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

91565

Šilalės rajono savivaldybės administracijos laikinasis direktorius Martynas Remeikis perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūrai UAB „Šilumos tinklai“ direktoriaus Kęstutis Ačo jam adresuotą raštą, kuriuo prašoma įvertinti įmonės darbuotojų veiką, dėl kurios bendrovė per trejus metus galimai patyrė 420 tūkstančių euro nuostolį. Prokuratūrai perduotos bendrovės užsakymu atlikto teisinio audito išvadas, iš kurių matyti, kad nuostolis patirtas dėl to, kad biokiuras buvo perkamas, pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, deramai neapskaitomas ir netikrinama jo kokybė.

Kaip atsirado nuostolis? UAB „Šilumos tinklai“ nuo 2016 iki 2018 metų pirko biokuro ir kito kieto kuro už 1305277,89 euro, iš kurio pagamino 80315,21 megavatų šilumos. Auditoriai suskaičiavo, kad tą patį šilumos kiekį įmonė galėjo pagaminti, pirkdama kuro mažiau už 420 tūkstančių 770 eurų. Kodėl ji pirko daugiau, galėdama pirkti mažiau? Kodėl tai atsitiko?

„Įmonė biokurą pirko ne per energijos išteklių biržą BALT POOL, kaip to reikalauja teisės aktai, bet tiesiai iš privačių įmonių, sudarydama su jais sutartis, – sako dabartinis bendrovės direktorius K. Ačas. – Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymas leidžia pirkti kurą ir ne biržoje, jeigu jo tenai trūksta, arba jeigu tai naudingiau. Auditorių išvada nedviprasmiška: tuos visus trejus metus biržoje biokuro netrūko, todėl įmonė turėjo pirkti joje“.

O gal, aplenkdama biržą, įmonė kuro nusipirko pigiau ir turėjo naudos? Direktorius purto galvą: „Abejonių nekyla tik dėl biržoje pirkto kuro. Jis buvo sveriamas, tiriama jo kokybė ir nustatoma energetinė vertė. O tiesiai iš tiekėjų pirktas kuras buvo ne sveriamas, bet matuojamas kietmetriais, netiriama jo energetinė vertė ir nenustatinėjimą jo kokybė kas griežtai reikalaujama nustatytose teisės aktuose. Kuras nelygu kurui – vienas drėgnesnis, kitas sausesnis. Pelenų kiekis irgi nevienodas. Tokius tyrimus gali atlikti tik akredituota laboratorija. Tačiau tiesiai iš privačių tiekėjų pirkto kuro mėginiai nebuvo vežami tirti nors sudarytose sutartyse kuro parametrai buvo numatyti. Nesuprantu – kodėl“, – stebisi K. Ačas. Jo nuomone, kaip tik už šitą kurą galėjo būti permokėta beveik 421 tūkstantį eurų.

Kodėl jam kilo mintis užsakyti įmonės veiklos teisinį auditą?

„Šiemet kovo mėnesį pradėjęs dirbti direktoriumi, aš savo įsakymu sudariau komisiją ir nurodžiau atlikti įmonės inventorizaciją. Norėjau žinoti, kokią įmonę perimu ir koks jos turtas. Rezultatai nustebino gautomis inventorizacijos sudarytos komisijos išvadomis. Bendras įmonės nuostolis siekia beveik 900 tūkstančių eurų. Visi namai renovuoti, šilumos poreikis mažesnis, bet šilumos gaminama vis daugiau. Kam? Šilumos gamyba didėja, bet pardavimas – ne. Kur ji dingsta? Trasose. Šilalės mieste visos šilumos trasos yra renovuotos, bet jose šilumos nuostoliai auga. Kodėl? Aš to negalėjau suprasti. Ėmiau abejoti, ar tikrai pagaminama tiek šilumos, kiek parodoma? O labiausiai mane nustebino katilinėse aptikti neplombuoti energijos skaitikliai ir davikliai. Radome vieną seniau nurašytą ir vėl pastatytą skaitiklį. Kodėl? Kodėl nesutvarkius apskaitos, jeigu iš tiesų pagamini tiek šilumos, kiek parduodi ir nurašai į nuostolius? - klausia direktorius K. Ačas. – Neliko jokių abejonių: be išsamaus audito pats vienas nieko nenustatysiu“.

Direktorius prisipažįsta nesitikėjęs tokių audito išvadų, kad jas reikėtų perduoti prokuratūrai. „Na, maniau pats sau, auditoriai nurodys klaidas, įsivesime tvarką ir pradėsime dirbti be nuostolių. Bet kai sužinojau apie šitokius nuostolius, negalėjau palikti bylos stalčiuje. Padaryta žala turi būti įvertinta teisiškai“.

Jeigu nustatytas galimas žalos dydis ir įvardintos priežastys, tai juk buvo konkretūs žmonės, kurie pažeidė įstatymus ir vidaus taisykles – neatliko viešųjų pirkimų pagal nustatytą tvarką, netikrino kuro energetinės vertės, netvarkė šilumos apskaitos?

„Taip, žinoma, tokie žmonės buvo, bet ne audito užduotis juos nustatyti. Auditoriai nustatė nuostolį ir jo priežastis. Kas konkrečiai dėl to kaltas, ieškos prokuratūra, kaltas – nekaltas spręs teismas. Neužbėkime įvykiams už akių ir leiskime kompetentingoms institucijos atsakyti į mūsų ir audito keliamus klausimus . Žinoma, ir mes savo ruožtu atliksime tarnybinį patikrinimą, žiūrėsime, kurie darbuotojai neatliko darbų, priklausančių jiems pagal pareigybės aprašymus. Bet mes galime spręsti tik apie drausminę, ne baudžiamąją atsakomybę“, – sako direktorius. Jo manymu, laikas kalbėti ir apie politinę atsakomybę. Juk UAB „Šilumos tinklai“ nėra koks privatus cechelis, bendrovės reali savininkė yra Šilalės rajono savivaldybė, turinti 100 procentų procentų akcijų.

„Man apmaudu ir dėl šilumos vartotojų, ir dėl pačios bendrovės. Nemanykit, kad čia didžiuliai atlyginimai – paprasti darbuotojai uždirba po penkis ar šešis šimtus eurų, o kelti algų kol kas nėra iš ko. Visam rajonui padarytas šitoks nuostolis! Negi niekas nematė, kad čia kas mėnesį neatliekama kuro inventorizacija, kad jis perkamas ne pagal nustatytą tvarką, kad trasų nuostoliai auga, nors šilumos trasos mieste yra renovuotos? Kaip buvo galima to nematyti?“ – klausia bendrovės direktorius K. Ačas. O mums belieka pridusti, kad iki šių metų bendrovę prižiūrėjo Savivaldybės administracijos direktorius ir jo patvirtinta valdyba.

Iš direktoriaus Raimundo Vaitiekaus 2015 metų birželio 5 dienos įsakymo matome, kad bendrovės valdybą savo rankose tvirtai laikė rajono konservatoriai. Štai visa direktoriaus išrinktos valdybos sudėtis: Aušra Alijošienė, Stasys Norbutas, Vera Macienė, Alfonsas Paulikas, Danguolė Račkauskienė. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės valdyba turėjo analizuoti ir vertinti bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos organizavimą, jos finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis. Pagal patirtus nuostolius galime spręsti, kaip jiems tai sekėsi.

Rajono gyventojai tikriausiai dar nepamiršo, kad savivaldybės meru tada dirbo rajono konservatorių lyderis Jonas Gudauskas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt