Angle down Atgal

Tyrimas: per karantiną šalies gyventojai buvo fiziškai aktyvesni, mėgstamiausias užsiėmimas – ėjimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ šį rudenį atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad per pandemiją lietuvių fizinis aktyvumas nesumažėjo, o padidėjo. Dauguma apklaustųjų nurodo, kad pagrindinė sportavimo priežastis – noras stiprinti sveikatą.

Pasak pranešimo, reprezentatyvaus „Šalies gyventojų sportavimo ir fizinio aktyvumo“ tyrimo duomenys rodo, kad nuo 2019 metų iki 2021 m. rudens gyventojų fizinis aktyvumas padidėjo 3 procentais (nuo 64 proc. iki 67 proc.).

„Tai labai gera žinia. Per pastaruosius dvejus metus išgyvenome du karantinus: mažėjo mūsų mobilumas, dirbome iš namų, dar daugiau laiko leidome prie ekranų. Bet apklausos rezultatai rodo, kad pandemija netapo kliūtimi būti fiziškai aktyviems. Priešingai – pandemija gal net paskatino rūpintis savimi. Galbūt jau galime daryti prielaidą, kad mūsų visuomenė tampa vis atidesnė savo savijautai, sąmoningesnė ir vertina fizinio aktyvumo teikiamą naudą sveikatai“, – apklausą komentuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 1000 gyventojų nuo 15 iki 75 metų. Du trečdaliai (67 proc.) apklaustųjų teigė, kad sportuoja ar mankštinasi, o trečdalis (33 proc.) nurodė to nedarantys. Lyginant su 2013-ųjų rudens duomenis, sportuojančiųjų beveik padvigubėjo – tada, jog sportuoja ar mankštinasi, teigė tik 38 proc. apklaustųjų.

43 proc. apklaustųjų šįmet teigė sportuojantys dažnai, t. y. nuo 1 iki 5 kartų per savaitę. 24 proc. respondentų teigė sportuojantys ar besimankštinantys retai: 1–3 kartus per mėnesį ar dar rečiau. Apskritai dažniau sportuoja ar mankštinasi vyrai, 15–54 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji, didžiausių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai.

Tyrimo dalyviai nurodė, kad dažniausiai mankštinasi savarankiškai (49 proc.), 11 proc. – ir savarankiškai, ir organizuotai, vos 7 proc. – tik organizuotai.

Pagrindinė sportavimo priežastis – sveikatos ir fizinio pajėgumo stiprinimas (74 proc.). Šiek tiek rečiau įvardintos priežastys – poilsis ir atsipalaidavimas (40 proc.), išvaizdos gerinimas (35 proc.). Rečiausiai įvardintos sportavimo priežastys – poreikis pajusti varžybų, lenktyniavimo dvasią, pasiekti pergalę (8 proc.), siekis įgyti naujų įgūdžių (7 proc.) ir galimybė pabendrauti su kitais žmonėmis (6 proc.)

Sportuojantys tyrimo dalyviai nurodė dažniausiai užsiimantys ėjimu (21 proc.), bėgimu (18 proc.), mankšta ar pratimais ant kilimėlio namuose (16 proc.) bei dviračių sportu (11 proc.). Šiek tiek rečiau paminėtos veiklos: lankymasis treniruoklių salėje, grupinėse treniruotėse (7 proc.), krepšinis (7 proc.), plaukimas (6 proc.), joga (4 proc.), tenisas (3 proc.) bei futbolas (3 proc.).

63 proc. visų apklaustųjų sutinka, kad jų gyvenamose vietovėse yra daug galimybių būti fiziškai aktyviam. Mažiau nei trečdalis (28 proc.) teigia, kad per praėjusius metus jų gyvenamojoje aplinkoje galimybės sportuoti pagerėjo, pusė (50 proc.) tvirtina, kad galimybės nepasikeitė, ir tik 9 proc. nurodė, kad galimybės pablogėjo.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite