REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2017 m. Birželio 6 d. 09:39

Tymų ir kitų vakcinomis valdomų infekcijų grėsmė išlieka

Šiauliai

Lolita StrazdauskienėŠaltinis: Etaplius.lt


5779

Prasidėjus vasaros sezonui, visuomenės sveikatos specialistai dar kartą nori priminti, kokios grėsmės gali tykoti ir aptemdyti kelionių įspūdžius ir gyvenimą.

Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruojamų ligų Lietuvoje. Vakcinomis šiandien galime kontroliuoti net 28 ligas. Nors ir turime patikimą ginklą – skiepus, nuo užkrečiamųjų ligų, jų atsiradimui ir išplitimui sąlygos išlieka. Prie to sėkmingai prisideda žmonių mobilumas, kelionės ir skiepų ignoravimas.

Tymai

Tai ūmi, itin užkrečiama, odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau - PSO) duomenimis, iki 1980 m., t.y. prieš pradedant vakcinaciją nuo tymų pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo net 2,6 mln. mirčių nuo šio infekcinio susirgimo. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau - ELPKC) duomenimis nuo 2015 m. prasidėjęs tymų susirgimų pakilimas tebesitęsia iki dabar pavieniais susirgimais ir protrūkiais: Islandijoje (2 atvejai), Portugalijoje (29 atvejai), Švedijoje (20 atvejų), Čekijos Respublikoje (104 atvejai), Ispanijoje (46 atvejai), Bulgarijoje (71 atvejis), Vengrijoje (54 atvejai), Austrijoje (76 atvejai), Prancūzijoje (134 atvejai), Belgijoje (2016 m. gruodžio 20 d. – 2017 m. balandžio mėn. registruoti 288 atvejai), Vokietijoje (504 atvejai), Italijoje (2 395 atvejai), Rumunijoje (2016 m. sausio 1d. – 2017 m. gegužės 12 d. registruoti net 5 728 atvejai).

Tadžikistano Respublikoje 2016 m. gegužę prasidėjęs ir vis dar besitęsiantis tymų protrūkis, kurio metu registruota daugiau nei 400 susirgimų tymais, išplito 31 iš 65 administracinių teritorijų, tarp jų ir sostinėje Dušanbė.

Europos regione nuo tymų infekcijos registruojami ir mirties atvejai: Bulgarijoje – 1 atvejis (10 mėn. neskiepytas kūdikis), Portugalijoje – 1 atvejis (17 m. neskiepytas vaikas), Šveicarijoje – 1 atvejis (skiepytas suaugęs asmuo, sirgęs sunkia leukemijos forma), Rumunijoje – 26 atvejai (daugiausiai neskiepyti vaikai).

Taip pat registruojami ir įvežtiniai tymų atvejai: Danijoje – 1 atvejis (iš Azijos), Ispanijoje – 1 atvejis (iš Kinijos), Portugalijoje – 1 atvejis (iš Venesuelos), Slovakijoje – 1 atvejis (iš Italijos), Švedijoje – 3 atvejai.

Lietuvoje 2016 m. užregistruoti 22 tymų atvejai, iš jų – 9 vaikai (nuo 1 mėnesio amžiaus iki 1 metų) ir 13 suaugusiųjų (nuo 25 iki 43 metų). Daugiausiai atvejų registruota Tauragės apskrityje (13 atvejų). Susirgimai taip pat registruoti Klaipėdos, Kauno ir Alytaus apskrityse. Šiaulių apskrityje susirgimų tymais nebuvo registruota. Dauguma susirgusių – suaugę asmenys, kurie skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės. Beveik visi susirgę vaikai buvo neskiepyti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, pagal amžiaus grupę jiems skiepas nepriklausė. Šiais metais balandžio mėn. Vilniaus apskrityje užregistruotas pirmasis tymų atvejis Lietuvoje. Susirgęs tymais asmuo savaitę lankėsi Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai).
Įvertinant tai, kad tymų susirgimų ir protrūkių skaičius Europos regiono šalyse ir toliau didėja, epidemiologai ragina keliautojus prieš vykstant į minėtąsias užsienio šalis, pasirūpinti savo ir savo vaikų skiepijimo būkle ir pasiskiepyti nuo tymų.

Raginame suklusti ir sveikatos priežiūros specialistus, kuriems kyla didesnė rizika užsikrėsti tymų virusu darbo metu. Jeigu sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai yra imlūs tymams (neskiepyti, nepilnai skiepyti, nesirgę) – jie dažnai tampa užkrato platintojais, kelia riziką pacientų ir gyventojų sveikatai.

Skiepijimo nuo tymų, raudonukės tikslas – Europos regione ir pasaulyje likviduoti tymų ir raudonukės sukėlėjus ir pasiekti, kad šalyje nebūtų vietinių susirgimo atvejų, o sukėlėjų plitimas būtų nutrauktas.

Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 15-16 mėnesių amžiaus bei 6-7 metų amžiaus vaikai. Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas tymams susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių. Tėvų ar globėjų sprendimas neskiepyti vaikų yra sprendimas prisiimti ligų riziką, nes sumažėjus imunizacijos apimtims, kyla protrūkių rizika, kuri lemia sunkias ligų komplikacijas, neįgalumą ar net mirtį.

Stabligė

Lietuvoje šiemet diagnozuotas pirmasis stabligės atvejis. Susirgo 60 metų amžiaus žmogus. 2015 m.. šalyje registruoti du stabligės atvejai, vienas jų – mirties.
Stabligė – sunki ir dažnai mirtina infekcinė liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Liga paplitusi visame pasaulyje, tačiau visuotinės vakcinacijos dėka registruojami pavieniai atvejai. Nepaisant to, infekcija pasižymi dideliu (iki 30 proc.) mirštamumu.
Infekcijos šaltinis – dirvožemis, gyvūnų ir žmonių žarnynas, kuriame gyvena stabligės sukėlėjas. Jis kartu su fekalijomis išskiriamas į aplinką. Bakterija sudaro atsparias aplinkos poveikiui sporas, kurios gali išlikti gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Užsikrečiama kontakto būdu, kuomet sukėlėjo sporos patenka į organizmą per pažeistą odą/žaizdą (matoma ar nematoma, gili ar paviršinė). Ypač pavojinga užteršti žaizdas sodo, daržo, ganyklų žeme. Sukėlėjas gali patekti per nušalusius, nudegusius audinius, gyvūnų įkandimus. Stablige neužsikrečiama nuo ligonio.
Didesnę riziką susirgti stablige turi niekada nevakcinuoti nuo stabligės asmenys ir tie, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso vakcinacijos kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų; žemės ūkyje dirbantys asmenys, taip pat vyresni žmonės, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas stabligei gali būti susilpnėjęs.
Lietuvoje nuo stabligės skiepijami 2,4,6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6-7 metų ir 15-16 metų vaikams. Suaugusiam asmeniui skiepus reikia kartoti kas 10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima apsauga nuo infekcijos. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys nuo stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos.

Difterija

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis informuojama apie du 2017 m. registruotus toksigeninės difterijos atvejus Jungtinėje Karalystėje.
Vienai moteriai difterija diagnozuota grįžus iš Ganos Respublikos (Vakarų Afrika), kurioje lankėsi darbo reikalais. Iš artimą kontaktą turėjusiųjų liga nustatyta ir vyresnio amžiaus moteriai, kuri nebuvo pilnai skiepyta nuo difterijos. Lietuvoje paskutiniai difterijos atvejai užregistruoti 2008 m. (du atvejai, vienas jų baigėsi mirtimi), dar vienas ligos atvejis – 2011 m. Iš trijų sirgusiųjų – dviejų asmenų skiepijimo būklė buvo nežinoma.
Primename, kad difterija yra ūmi, oro lašeliniu keliu plintanti infekcija. Liga paprastai prasideda nuo skaudančios gerklės, gali greitai vystytis, sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, gyvybei pavojingų komplikacijų. Difterija užsikrečiama per nedidelius skysčio lašelius, patenkančius į aplinką sergančiam žmogui kosint, čiaudint, kalbant, taip pat naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, indais, kartais žaidžiant su sergančio vaiko žaislais. Užsikrėsti galima ir palietus bakterijomis užkrėstą žaizdą, ko pasiekoje, užsikrėtę ir nesigydantys asmenys gali užkrėsti ir kitus (net jei patiems ligos simptomai nepasireiškia).
Difterijos tipai: nosiaryklės, gerklų, nosies, akių, lytinių organų, odos, žaizdų. Pavyzdžiui, žaizdų difterija užsikrečiama bakterijoms patekus į žaizdą (žaizdoje atsiranda pilkų apnašų). Ji parausta, patinsta, tampa skausminga. Šis ligos tipas labiau paplitęs tropinio klimato šalyse, tačiau susergama ir išsivysčiusiose šalyse, ypač nesirūpinant asmenine higiena.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo difterijos yra skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai. Sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6-7 metų ir 15-16 metų vaikai.

Poliomielitas

Šiemet Afganistano Helmando, Kandaharo ir Kunduzo provincijose registruoti trys poliomielito atvejai, todėl Afganistanas vis dar išlieka viena iš trijų endeminių poliomielito šalių, kurioje cirkuliuoja laukinis poliomielito virusas, o gyventojų skiepijimo apimtys labai žemos. Lietuvoje paskutinis šios ligos atvejis užregistruotas 1972 m., o nuo 2002 m. Europos regionas ir visos jo šalys (taip pat ir Lietuva) yra „laisvi“ nuo poliomielito viruso. Tačiau, pasak PSO specialistų, visos šalys turi išlikti budrios dėl įvežtinės poliomielito rizikos. 2016 m. PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (angl. ECDC), pasaulyje užregistruoti 37 susirgimai (2015 m. registruota 74 atvejai) sukelti 1 tipo laukinio poliomielito viruso (angl. WPV1). Daugiausiai viruso susirgimų registruota Pakistane (20 atvejų). Afganistane užregistruota 13 atvejų, o Nigerijoje – 4 (laukinio poliomielito viruso sukelti) atvejai.

Kai kuriose šalyse, kur poliomielito virusas sunaikintas – gali reikalauti, kad keliautojai, atvykstantys iš endeminių šalių, būtų pasiskiepiję nuo poliomielito. Todėl patariama turėti „Tarptautinį skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimą“, kuriame būtų įrašas apie atliktą skiepą. Poliomielito skiepai būtini vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija).
Poliomielitas – ūmi virusinė liga, kuria sergant, dėl nugaros smegenų pažeidimo išsivysto vangūs paralyžiai. Liga plinta per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Imlumas poliomielitui yra visuotinas. Susirgus specifinių gydymo priemonių nėra – antivirusiniai vaistai poliomielito viruso neveikia.
Didžiausią riziką sirgti turi neskiepyti nuo poliomielito vaikai iki 5 metų amžiaus.
Sveikatos priežiūros specialistai primena, kad skiepijimo nuo poliomielito tikslas – išlaikyti Lietuvą ,,laisvą“ nuo poliomielito sukėlėjo bei pasiekti, kad šalyje nebūtų vietinių susirgimo atvejų ir sukėlėjai negalėtų plisti. Lietuvoje nuo poliomielito skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Skiepijami 2, 4, 6, 18 mėnesių amžiaus vaikai bei 6-7 metų amžiaus vaikai. Penkios šios vakcinos dozės reikalingos tam, kad susidarytų pakankamas imunitetas ir vaikai nesusirgtų, jei turėtų kontaktą su virusu.

Meningokokinė infekcija

Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra vienas didžiausių Europoje.
Didžiausias sergamumas meningokokine infekcija yra kūdikių ir vaikų 1-4 m. amžiaus grupėje, apie pusę mirties atvejų užregistruojama vaikų iki 5 metų amžiaus grupėje. Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojama 75- 90 meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų iki 10 proc. baigiasi mirtimi. Šiaulių apskrityje per paskutinius trejus metus susirgdavo vidutiniškai 4-5 asmenys per metus, tik 2013 m. sergamumas šia infekcija buvo pasiekęs maksimumą – 10 susirgimų atvejų.

Skiepai nuo meningokokinės infekcijos:

  • Vakcina nuo meningokokinės infekcijos B tipo sukėlėjo 2013 m. sausio 14 d. registruota Europos vaistų agentūroje, todėl ji tiekiama Lietuvoje.
  • 2016 m. Lietuvoje nuo meningokokinės B infekcijos buvo paskiepyti 13 467 vaikai, o 2017 m. per pirmąjį ketvirtį paskiepyti 4 506 vaikai.
  • Ši vakcina patvirtinta Europos Komisijos ir leidžiama ja skiepyti vaikus nuo 2 mėnesių amžiaus ir vyresnius asmenis.
  • Vakcina nėra finansuojama valstybės lėšomis
  • Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikia kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nes tik šeimos gydytojas ar pediatras įvertinęs Jūsų vaiko/suaugusio asmens sveikatos būklę – gali nuspręsti ar vaikas/suaugęs asmuo gali būti paskiepytas.
  • Primename, kad vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija) taip pat būtina pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos.

Meningokokine infekcija susirgus mokyklinės, ikimokyklinės įstaigos ar kito kolektyvo nariui ir nustačius visus sąlytį turėjusius asmenis bei suteikus jiems būtinąją informaciją apie profilaktikos priemones, kiti kolektyvo nariai turėtų žinoti kelis svarbiausius dalykus, susijusius su meningokokine infekcija:


1. Meningokokinė infekcija plinta tik artimo kontakto su sergančiuoju metu (bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, užkratui per seiles ar nosies išskyras patekus į kito žmogaus burną ar nosį).
2. Menigokokinės infekcijos sukėlėjas – meningokoko bakterija yra labai neatspari aplinkos poveikiui. Todėl profilaktiškai patalpas pakanka dažnai vėdinti, valyti drėgnuoju būdu.
3. Ligos požymiai panašūs į peršalimo: sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – vidutiniškai 3-4 dienos.
4. Visi kolektyvo nariai turi stebėti savo sveikatą 10 dienų. Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Hepatitas A

Šiais metais Vilniuje užregistruotas šeiminis virusinio hepatito A (toliau - VHA) protrūkis. Hepatitu susirgo trys vienos šeimos asmenys. Pirmasis susirgęs asmuo galėjo užsikrėsti kelionės į Vidurinę Aziją metu. Manoma, kad šeimoje virusas išplito sąlyčio būdu.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruota 17 susirgimų VHA atvejų, iš jų – 14 susiję keturiuose protrūkiuose, vienas iš jų - Šiaulių mieste, kai susirgo 2 vienos šeimos vaikai, kurie galimai užsikrėtė maudynių Latvijos pajūryje metu.

Primename, kad VHA plinta fekaliniu – oraliniu būdu per maistą, vandenį arba artimą sąlytį. HA viruso infekcijos šaltiniu yra žmogus, sergantis kliniškai išreikšta arba besimptome šios infekcijos forma. Virusas su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai –pasireikšti po 14-45 dienų nuo užsikrėtimo. Užsikrečiamasis laikotarpis dažniausiai tęsiasi apie tris savaites. Džiovinti vytinti pomidorai, nepasterizuotos sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.

VHA paplitęs visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją. Pagal HA paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio endemiškumo šalis (pvz., Egiptas, Tunisas, Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Japonija ir Šiaurės Amerikos šalys). Todėl keliaujant į didelio endemiškumo šalis rekomenduojama pasiskiepyti.

Vakcinacija yra efektyviausia VHA profilaktikos priemonė. Pasiskiepijus dvejomis dozėmis, apsauginis antikūnių titras gali išlikti iki 20 metų.
Visuomenės informavimas ir švietimas, rankų higiena, saugus maistas ir geriamasis vanduo yra svarbios nespecifinės profilaktikos priemonės.

Epidemiologai informuoja, kad Užsienio reikalų ministerija (toliau - URM) yra sukūrusi mobiliąją programėlę keliautojams „Keliauk saugiai“, kurioje galima surasti ir aktualią informaciją apie sveikatą, rekomenduojamus skiepus. Programėlėje pateikiamos URM kelionių rekomendacijos ir atvykimo sąlygos visoms pasaulio valstybėms, konsulinė informacija ir atstovybių kontaktai, Pasaulio sveikatos organizacijos teikiama informacija apie infekcines ligas ir jų keliamus pavojus.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA