Angle down Atgal

Trys iš keturių lietuvių mano, kad klimato kaita kelia grėsmę jų kartos žmonėms

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad klimato kaita kelia grėsmę jų kartos žmonėms, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa.

Anot apklausos, trys iš keturių lietuvių sutinka, kad visuotinį atšilimą skatina žmonių ūkinė veikla, o 62,8 proc. yra pasirengę keisti gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.

Tyrimo duomenimis, labiau dėl klimato kaitos nerimauja jaunesni žmonės ir aukštąjį išsilavinimą turintys lietuviai, jie taip pat yra atviresni gyvenimo būdo pokyčiams.

Sausio 10-18 dienomis tyrimų bendrovė „Vilmorus“ apklausė 1002 pilnamečius Lietuvos gyventojus.

Labiausiai nerimauja jaunimas

73,8 proc. apklaustųjų tyrimo metu sutiko arba greičiau sutiko su teiginiu „Klimato kaita kelia grėsmę mano kartos žmonėms“. 18,3 proc. apklaustųjų neįžvelgė grėsmės, o 8 proc. neturėjo nuomonės.

Tyrimas rodo, kad jauni ir labiau išsilavinę žmonės dažniau nei apklaustųjų vidurkis laiko klimato kaitą grėsme. Tarp apklaustųjų iki 39 metų amžiaus grėsmę matė 84,3 proc., tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą – 79,8 proc. respondentų.

Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje keičiasi kritulių pobūdis – dažniau pasitaiko liūtys ir po jų sekantys sausros laikotarpiai, dažnėja vėjai, škvalai, viesulai.

Dažnesni orų kontrastai didina pavojų žmonių sveikatai, dėl klimato kaitos auga vandens telkinių užterštumas, dažnėja miškų gaisrai, nuo karščio bangų nukenčia kelių ir geležinkelių bėgių kokybė, apsunkinami statybų darbai, dėl sausrų vis dažniau kenčia žemdirbiai.

Neabejoja žmogaus įtaka

Mokslininkai sutaria, kad prie klimato atšilimo prisideda žmogaus ūkinė veikla, kurios metu išskiriama vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Apklausa parodė, kad dauguma lietuvių neabejoja šiomis mokslininkų išvadomis.

74,7 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu „Visuotinį atšilimą skatina žmonių ūkinė veikla“. 15 proc. su tuo nesutiko, 10,4 proc. neturėjo nuomonės.

Vyresni žmonės šiuo klausimu dažniau neturėdavo nuomonės, bet kitų reikšmingų statistinių skirtumų apklausa neparodė.

Jaunimas pasirengęs keistis

Anot mokslininkų, klimato kaitos visiškai sustabdyti neįmanoma, todėl žmonėms teks prisitaikyti ir keisti gyvenimo būdą, pradedant naudojimosi transportu ir baigiant maisto vartojimo įpročiais.

Per apklausą 62,8 proc. respondentų teigė, jog yra pasirengę keisti gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo. 19,5 proc. sakė su tuo nesutinkantys, o 17,8 proc. neturėjo nuomonės.

Labiau keistis pasirengę jauni ir labiau išislavinę žmonės – tai deklaravo 73,5 proc. respondentų iki 39 metų amžiaus ir 76,3 proc. turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą.

Meteorologai teigia, kad 2019-ieji metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją, o tai lėmė globalinė klimato kaita.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis neseniai įsipareigojo siekti klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 metų.

Tam Lietuva turėtų 80 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Siekiant tikslo, numatoma didinti gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių, energijos vartojimo efektyvumą, atsisakyti taršių automobilių, mažinti mineralinių trąšų, metano ir azoto junginių naudojimą žemės ūkyje.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite