REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2018 m. Balandžio 17 d. 07:15

Taupymas skurdo mažinimo sąskaita

Širvintos

Andželika BagočiūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


34590

Senoji baudžiavos laikų patarlė „Sotus alkano neužjaučia“ aktuali ir šiais laikais. Ne vienerius metus žiniasklaidos piemonėse rašoma, kad šalyje per mažai dėmesio skiriama skurdo mažinimui. 2014 m. piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams funkcijos perduotos savivaldybėms. Buvo tikimasi, kad arčiau žmogaus esantys savivaldybių tarnautojai geriau ir efektyviau panaudos lėšas bei aktyviai prisidės prie rajonų bei šalies skurdo mažinimo. Deja.

Būtent po šios pertvarkos pradėjo ženkliai mažėti socialinės paramos gavėjų skaičius. Neišimtis ir Širvintų rajono savivaldybė. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, socialinių pašalpų gavėjų Širvintų rajone skaičius 1000-iui gyventojų 2012 metais buvo 79,07, o 2016 metais beliko 22,88. Šie skaičiau turėtų džiuginti. Galėtumėme manyti, kad stokojančių mūsų rajone ženkliai mažiau. Tik ar tai tiesa?

Širvintų rajono savivaldybė 2017 m. Socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams finansuoti turėjo 1 109 400 eurų, o panaudojo tik 348 500 eurų. Taigi Savivaldybė sutaupė net 760 900 eurų, tai yra 68,6 procento visų turėtų lėšų. Ką toks sutaupymas galėtų reikšti: kad ženkliai sumažėjo stokojančių ir prašančių paramos arba Savivaldybė įvairiais būdais stengiasi šias lėšas sutaupyti, mažindama paramos išmokas arba jų visai neskirdama.

Vien praėjusiais metais į „Širvio“ redakciją su skundais, kad Savivaldybės socialinių paslaugų skyrius išmokėjo labai mažą vienkartinę paramą ar pareikalavo pristatyti neegzistuojančios pažymos, buvo pakankamai, kad galėtume teigti, jog antrasis variantas – visais būdais stengiamasi sutaupyti – yra labiau priimtinas. Nenuostabu, kad skurdas nemažėja, nes, pasirodo, Savivaldybė net nesiekia, kad jis mažėtų.

Praėjusių metų pavasarį į redakciją kreipėsi vieniša ką tik pagimdžiusi, du vaikus auginanti moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuri verkdama pasakojo, kad Socialinių paslaugų skyriuje paprašius paramos, specialistė pareiškė, kad ji turinti pristatyti pažymą, liudijančią, jog moteris negyvena kartu su sugyventiniu. Moteris pasimetusi ne tik dėl to, kad pirmą kartą girdinti apie tokią pažymą, bet ir Socialinės paramos skyriuje jai taip pat nepaaiškino, kur tokias pažymas išduoda. Tik įsikišus „Širvio“ redakcijai ir telefonu pasiteiravus vedėjos I. Kananovič, kur tokias pažymas išduodamos, moters reikalai susitvarkė. Galime tik spėti, kiek tokių moterų išeina ir nebeprašo paramos, nes nežino, nei iš kur gauti neegzistuojančių pažymų, nei kur tokiais atvejais prašyti pagalbos.

Kitu atveju skambino neįgalus asmuo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakodamas, kad po operacijos ir ilgo gydymosi Savivaldybės prašė socialinės paramos. Pristatė gydymosi išlaidas liudijančius dokumentus, paaiškinime parašė, kaip svarbi šiuo metu prašoma parama. Pasakotoją nustebino pernelyg maža paramos suma, kuri nesiekė net 50 eurų. Paprašius paaiškinti, kodėl buvo skirta tiek mažai, jam buvo pasakyta Savivaldybė neturinti galimybių daugiau skirti.

Prašančius pagalbos žmones be jokių skrupulų Savivaldybė palieka be pagalbos, palieka kentėti skurdą, o gal net ir badą. Skirdami pernelyg mažą paramą ar jos visai nesuteikdami, apeliuoja į tai, kad Savivaldybės galimybės ribotos, tuo tarpu sutaupo šioms reikmėms skirtų lėšų net daugiau kaip 68 procentus.

Tarybos posėdyje V. Mateika pasiteiravo, kur išleistos sutaupytos lėšos, Administracijos direktorė I. Baltušytė-Četrauskienė akcentavo, kad už šias lėšas buvo vežiojamas maistas bei remiami nuo gaisrų nukentėję asmenys. „Širviui“ pasiteiravus, kiek maisto vežiojimui bei nukentėjusiems nuo gaisrų paremti 2017 m. buvo išleista iš piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sutaupytų lėšų, nustebome, kad maisto produktų vežimo paslauga tekainavo vos 1 197,61 Eur, o nuo gaisrų nukentėjusių gyventojų paramos sulaukė penki nukentėjusieji, kurių paramai buvo išleista 4 300 Eur.

„Kitai socialinei paramai buvo skirta: socialinės pagalbos teikimo namuose paslaugoms – 132,8 tūkst. Eur, ilgalaikei socialinei globai – 62,6 tūkst. Eur, nebiudžetinių įstaigų veiklai (soc. parama vaikų dienos centrams ir neįgaliųjų organizacijoms) – 20 tūkst. Eur, būsto pritaikymui neįgaliesiems – 12 tūkst. Eur, senelių globos namams (pensionams) – 26 tūkst. Eur, globai kitose socialinėse įstaigose – 122 tūkst. Eur, dienos socialinei globai – 41 tūkst. Eur, socialinių paslaugų centro veiklai – 78 tūkst. Eur, važiavimo keleiviniu transportu lengvatoms pensinio amžiaus ir neįgaliesiems – 91,1 tūkst. Eur, socialinio būsto remontui – 40,5 tūkst. Eur bei kitiems socialiniams poreikiams; bendra visų kitai socialinei paramai skirta lėšų suma – 760,9 tūkst. Eur.“ – vardinama į paklausimą atsakiusios Širvintų rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių vyriausiosios specialistės Aušrinės Miliukaitės-Janovskienės rašte.

Išvardinta suma siekia tik 631,5 tūkstančio eurų, kur Savivaldybė išleido dar kone 130 tūkstančių eurų, „Širvio“ skaitytojams atsakyti nepasivargino.

Kyla klausimas, kaip tiek galima sutaupyti? Juk socialinė parama gali būti skiriama įvairiomis formomis. Ji gali būti vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį. Socialinė parama taip pat gali būti skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Paramos dydį bei skyrimo tvarką nustato pati savivaldybė. Jei tiek sutaupoma, gal reikėtų Tarybai svarstyti apie tvarkų keitimą žmonių labui bei skurdo mažinimą rajone.

Neneigsime, kad niekas nedraudžia sutaupytų lėšų leisti išvardintoms funkcijoms finansuoti. Tik turime pabrėžti, kad daugelis išvardintų socialinių reikmių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatomos kaip savarankiškosios savivaldybių funkcijos. Pagal šį įstatymą iš savo biudžeto lėšų Savivaldybė savarankiškai turėtų rūpintis socialinių paslaugų įstaigų išlaikymu ir bendradarbiavimu su visuomeninėmis organizacijomis. Savivaldybė taip pat iš savo lėšų turėtų prisidėti prie Valstybės skirtų lėšų būsto pritaikymui neįgaliesiems bei prižiūrėti ir remontuoti socialinius būstus. Jei Savivaldybė iš sutaupytų nepasiturinties gyventojams remti skirtų lėšų finansuoja jai savarankiškai priskirtas fnkcijas, kur išleidžiamos toms funkcijoms Savivaldybės biudžete numatytos lėšos, galite patys spėlioti.

Savo įžvalgomis kviečiame dalintis su „Širvio“ redakcija, taip pat laukiame pasakojimų apie pavykusius ir nepavykusius paramos prašymų atvejus. Juk 2018 metams socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams finansuoti skirta 1 109,4 tūkst. Eur.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA