REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Mokslas2018 m. Vasario 8 d. 13:56

Švietimo ir mokslo ministrė patarė, kokių studijų nesirinkti

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


28614

Kokį gyvenimo kelią rinktis - klausimas į kurį bandys atsakyti moksleiviai 16-ojoje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2018. Įjunk ateitį“, kuri prasidėjo ketvirtadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Pirmąją mugės dieną su mokiniais susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Pertrauskienė prisiminė, kaip jos laikais mamos, tetos ir močiutės buvo susirūpinusios, kad tik vaikai kur nors įstotų. Geriausia - jei į universitetą. Kokį ir ką konkrečiai studijuos - ne taip svarbu.

„Šita karta - daug reiklesnė, aktyviau kelia klausimą, kuo nori būti ir kaip pasirinktos studijos padės siekti tikslų. Vien įstoti nebėra svarbu“, - pastebi J. Petrauskienė.

Į susitikimą su ministre atėjusios Klaipėdos Vydūno gimnazijos moksleivės Eltai sakė daugmaž pasirinkusios studijų kryptį. Paulina norėtų studijuoti režisūrą arba filologiją. „Tik dar mąstau kur“, - sakė abiturientė.

Jos bendramokslė Dovilė pabrėžė, kad viskas priklausys nuo egzaminų. „Jeigu pavyks gerai išlaikyti, įstosiu kur noriu, bet jei ne, reiks galvoti vėl“, - sakė klaipėdietė.

Daugiausiai nerimo Dovilei kelia būtent egzaminai. Ji pasirinkusi istoriją, lietuvių kalbą, matematiką ir anglų kalbą. „Dažniausiai abiturientai renkasi keturis valstybinius brandos egzaminus arba tris“, - sakė abiturientė, galvojanti apie finansų arba komunikacijos studijas.

Kaip mano Dovilė, tai perspektyvu. „Jei ieškosi tokio darbo, visada rasi, o tai svarbiausia šiais laikais. Be to, man patinka darbas biure, bendrauti su žmonėmis“, - pridūrė mergina.

Tą pačią Klaipėdos Vydūno gimnaziją baigianti Liudmila Eltai sakė norinti studijuoti lietuvių filologiją, o paskui - literatūrologiją Vilniaus universitete. „Mano nuomone, tai geriausias Lietuvos universitetas“, - sakė abiturientė.

Diskutuojant apie perspektyvias ir neperspektyvias specialybes, švietimo ir mokslo ministrė pabrėžė, kad būti geriausiu automechaniku, geriausiu istoriku, geriausiu bet kurios kitos pasirinktos srities specialistu yra vienodai vertinga.

Mokiniams rūpėjo, ar būdama jų amžiaus J. Petrauskienė svajojo apie politinę karjerą. Pasak ministrės, ji nė karto nesigailėjo, kad pasirinko mokytojos profesiją, nuo šeštos klasės žinojo, kad norės tapti mokytoja, ir pasirinkimu nenusivylė.

„Bet kurioje srityje, jei įdedi širdies, pastangų, gali daug pasiekti. Būtent nuo to priklauso, kuo tapsime ateityje. Konstruokime savo gyvenimą, kaip lego kaladėles“, - moksleivius kvietė ministrė.

Klausimas, kuris kyla renkantis gyvenimo kelią, ko tikrai nevertėtų studijuoti, nes po 10-15 m. dalies specialistų tiesiog nebereikės.

Pasak J. Petrauskienės, technologijos, dirbtinis intelektas, robotizacija išties keičia gyvenimą už lango.

„Daug kas klausia, ko nebereikės, nes natūraliai nebeliks specialybių, kurias galės pakeisti technologiniai procesai. Pavyzdžiui, žurnalistai šiandien įdomi, patraukli, kūrybinga profesija, tačiau Kanadoje sporto žurnalistų labai mažėja. Nesakau, kad žurnalistų nebereikės, bet technologijos per tris sekundes gali peržvelgti ir apibendrinti rezultatus. Kitas pavyzdys - skambučių centrai, kuriuose dirba nemažai jaunimo. Besivystant technologijoms informacijos bus galima rasti vis paprasčiau ir greičiau. Tai, ko negalės pakeisti technologijos, kūrybiškumas, gebėjimas priimti sudėtingus sprendimus, ypač susijusius su socialiniais santykiais. Robotas neparengs verslo plano, nepakeis mokytojo“, - sakė ministrė.

Mokiniai su J. Petrauskiene kalbėjosi ne tik apie studijų pasirinkimą, brandos egzaminų naujoves, bet ir apie aukštojo mokslo reformą.

Koks turėtų būti švietimo veidas po 5 metų ir kuo vykdomos pertvarkos padės ateities abiturientams? Atsakydama švietimo ir mokslo ministrė pabrėžė, jog nėra vieno genialaus sprendimo, kuris padėtų pasiekti pokyčio. Sistemą reikia tobulinti nuo daželių iki mokymosi visą gyvenimą.

„Švietimas - didžiulis laivas, telkiantis pusę milijono dalyvių Lietuvoje. Kai jis daro posūkį, negali būti greitas“, - sakė J. Petrauskienė, akcentuodama visuminį matymą, kompleksinius, o ne paviršutiniškus, smulkius sprendimus, kurie buvo priimami pastaruosius dešimt metų, nesprendžiant esminių švietimo ir mokslo sistemos problemų.

Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ atidarytoje 16-ojoje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2018. Įjunk ateitį“ prisistato Lietuvos ir užsienio profesinės, aukštosios, universitetinės neformaliojo ugdymo mokyklos.

Kaip planuoti savo karjerą ir kokias studijas rinktis, mokiniai svarstys ir diskutuos 200 renginių, kurie vyks tris dienas.

Parodoje veikia nauja tematinė salė „Renkuosi pažangią Lietuvą“, kurioje pristatomos perspektyvios, aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį atitinkančios specialybės, demonstruojami pažangūs technologiniai sprendimai, inovacijos ir mokslo idėjos.

Besidomintys naujomis technologinėmis specialybėmis iš arti galės pažvelgti į šiuolaikinę inžineriją, moderniausias informacines technologijas, aviaciją.

Vienoje iš parodos erdvių - karjeros planavimo mugė „Renkuosi profesiją“. Čia moderniose ir atnaujintose ekspozicijų salėse jaunimui nuo 14 metų pristatomos Lietuvos darbo rinkai aktualios profesijos.

Karjeros planavimo mugėje ir nacionaliniai profesinio meistriškumo konkursai, kuriuose savo įgūdžius ir kūrybiškumą demonstruoja virėjo ir automechaniko specialybių mokiniai iš skirtingų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų.

Restoranų virtuvių ir autoservisų įrangą galės išmėginti ir parodos lankytojai.

Antrą parodos dieną, penktadienį, vyks diskusija apie profesijų pasirinkimą abiturientams „Bilietas į ateitį“ - apie perspektyvas Lietuvoje, brandos egzaminus, priėmimą studijuoti, studijų kokybę.

Diskusijoje dalyvaus švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas, Nacionalinio egzaminų centro (NEC) ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovai.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA