Angle down Atgal

„Šven­čiau­sia pa­sau­ly­je tai, kas la­biau­siai iš­nie­kin­ta“

Lapk­ri­čio mėnesį Šiau­lių vys­ku­pi­jos Pas­to­ra­ci­nia­me cent­re vyks ne­mo­ka­mas se­mi­na­ras, su­kvie­sian­tis šiau­lie­čius dėl gi­les­nio savęs pa­ži­ni­mo. Pa­sak se­mi­na­ro rengė­jos Edi­tos Gul­bi­nienės, Šei­mos cent­ro va­dovės, kiek­vie­nas žmo­gus no­ri būti lai­min­gas, bet kaip būti lai­min­gam, ne­la­bai kas ži­no. „Prob­le­ma su sek­so pri­so­tin­ta mūsų vi­suo­me­ne yra ne tai, kad kūnas ir ly­ti­niai san­ty­kiai per­ver­ti­na­mi. Prob­le­ma yra tai, kad jie ne­pa­kan­ka­mai įver­ti­na­mi“, – se­mi­na­ro temą at­skleid­žia pa­šne­kovė.

Mums rūpi visuminis požiūris į žmogų“

E. Gulbinienės teigimu, vienas iš svarbiausių Bažnyčios tikslų – atliepti visuomenės poreikius, atsižvelgiant į dabartinę situaciją. Šeimos centras yra bažnytinė institucija, kuri sukurta būtent tokiems tikslams.

„Pas mus renkasi sužadėtiniai, besiruošiantys Santuokos sakramentą priimti bažnyčioje. Mes vykstame į mokyklas susitikti su jaunuoliais ir kalbamės tam tikromis temomis, kurios jiems aktualios, mes kalbamės su mokytojais, jaunimo ugdytojais, kurie neretai išreiškia susirūpinimą ir bejėgiškumą, mes susitinkame su šeimomis, sutuoktinių poromis, kurie lanko bažnyčią ir kurie nelanko. Ir matome, kad visuomenėje yra daug spragų, kurios esmingai keičia visuomenės laimingumą, džiaugsmingumą ir pasitenkinimą gyvenimu. Žmonės nori save pažinti vertybiniu aspektu, nori suprasti savo pašaukimą, bet labai dažnai jiems pritrūksta argumentų, paaiškinančių ir sujungiančių daug skirtingų gyvenimo sričių. O mums rūpi visuminis požiūris į žmogų“, – teigia Šeimos centro vadovė.

Bažnyčia pirmoji pradėjo skelbti tiesą apie tikrąjį žmogaus pašaukimą ir sujungė visas gyvenimo sritis į vieną grandinę, kuri veda į laimę. Chr. West savo knygoje „Kūno teologija pradedantiesiems“ rašo vieną superskambią mintį: „Jeigu norime sužinoti, kas švenčiausia šiame pasaulyje, turime tik pažvelgti į tai, kas žiauriausiai išniekinta.“

Surogatas vietoje tikros meilės

Pasak E. Gulbinienės, dauguma žmonių tikriausiai žino apie XX a. viduryje vykusią seksualinę revoliuciją. Prie jos suklestėjimo esmingai prisidėjo Huckas Hefneris, kuris įkūrė „Playboy“ žurnalą ir galvojo, kad dabar tai tikrai bus atstatytas istorinis teisingumas, kad kūnas bus tinkamai įvertintas ir parodytas.

„O išėjo atvirkščiai – žmogaus, ypač moters kūnas, tapo preke, kurią lengva parduoti vertybiškai sutrikusiam žmogui. Priešas, kuris apgavo Ievą ir Adomą rojaus sode, įsiūlė surogatą vietoj tikro pažinimo ir tikros meilės. Jis ir dabar nėra kvailas ir žino, kad kūnas ir lytiniai santykiai yra tam, kad skelbtų dieviškąjį slėpinį. Jis šią žinią nori žūtbūt užgniaužti. Juk reikia sutrukdyti, kitaip vyras ir moteris atpažins savo kūne Dievo slėpinį. Tai priešui taptų nepakeliama“, – sako ji.

Veikalas jau verčiamas į lietuvių kalbą

Katalikų bažnyčia, skaitydama laiko ženklus, suprato, kad reikia atvirai kalbėti apie teisingą lytiškumo pažinimą. Dėl žmogaus sielos dabar bus kovojama per tiesą apie jo kūną.

„Ir du taps vienu kūnu...“ – taip Šventasis Raštas trumpai įvardija šį slėpinį. Kitas puikus patarimas – „susijuoskite strėnas tiesa“ – taip pat Šventojo Rašto citata. O tiesa tokia, kad Kūrėjas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą ir, pamatęs, kad žmogus neranda tinkamo bendrininko tarp kūrinių, išskyrė dvi lytis, kad jos galėtų dalytis meile ir dovanoti savo kūną vienas kitam, kad kūnas taptų meilės ženklu ir ženklintų tai, kas užrašyta dvasioje“, – sako Šeimos centro vadovė.

Net fiziologiškai vyras ir moteris atitinka vienas kitą tobulai. Pirmasis apie tai prabilo dar II Vatikano susirinkimo rėmuose popiežius Paulius VI, kuris po susirinkimo išleido encikliką „Humanae Vitae“. Ji vadinasi taip „Apie prideramą tvarką perduodant žmogaus gyvybę“.

„Tai buvo nuostabūs 1968 metai. (Enciklika – tai toks popiežiaus kreipimasis, sakyčiau, laiškas tikintiesiems.) Ir šis žingsnis tapo lemtingas atskleisti žmonijai tikrąjį Kūrėjo planą ir tikrąsias lytiško kūno sukūrimo prasmes. Prie šios enciklikos daug prisidėjo ir būsimasis popiežius Karolis Vojtyla (Jonas Paulius II). Ši enciklika sukėlė daug diskusijų tiek pačioje Bažnyčioje, tiek visuomenėje, o Karolis Vojtyla, būdamas Krokuvos vyskupu, aktyviai draugavo su šeimomis, keliavo, bendravo, daug kalbėjosi ir tose kelionėse pokalbių metu būsimasis popiežius atrasdavo vis daugiau sau paaiškinimų, ko reikia kiekvienai šeimai, kad ji būtų laiminga“, – pasakoja pašnekovė.

Kai tapo popiežiumi, Karolis Vojtyla nuo 1979 iki 1984 m. trečiadienių susitikimuose su tikinčiaisiais Vatikano aikštėje, įkvėptas Šventosios Dvasios, kalbėdavo apie vyro ir moters santuoką, jų lytiškumą ir Dievo planą jiems.

Kai Bažnyčia sudėjo visas tas kalbas į vieną tekstą (129 kalbos), išėjo gana didelis veikalas – „Kūno teologija“. „Kūno teologija“ – kaip mes ją pavadinome, besikuriančių ir jau susikūrusių šeimų vadovėlis. „Kūno teologija“ – mokymas apie tai, kaip Kūrėjas apreiškia savo slėpinius per žmogaus kūną. Šis veikalas jau yra verčiamas į mūsų gimtąją kalbą ir visi norintieji galės šį veikalą skaityti“, – kalba E. Gulbinienė.

Neištikimybė yra melas“

Kiekvienas žmogus nori būti laimingas. Čia neginčijama tiesa. O štai kaip būti laimingam, tai nelabai kas žino.

„Čia vėl skaitome laiko ženklus. Skyrybų skaičius, neištikimybės mastai, savižudybės, priklausomybės ir kitos negerovės kyla iš žmogaus nesupratimo, kas yra tikroji laimė, ir jis ieško laimės pagal savo suvokimą. Kaip Chr. West savo knygoje „Kūno teologija pradedantiesiems“ sako: „Taigi problema su sekso prisotinta mūsų visuomene yra ne tai, kad kūnas ir lytiniai santykiai pervertinami. Problema yra tai, kad jie nepakankamai įvertinami – nematoma, kokie jie iš tikrųjų vertingi“, – sako pašnekovė.

Šeimos centro savanoriai ir darbuotojai pažįsta daug nuostabių, gražių šeimų. Visada klausia: kur paslaptis?

„Ir patikėkite, nieko naujo nepasako – „mes atradome pilnutinį džiaugsmą“. Taigi, pakankama pilnatvė, kokią tik įmanoma rasti šioje Žemėje, yra tarp vyro ir moters, esančių santuokiniame ryšyje, jų Santuokos sakramento išsipildyme“, – sako ji.

Kodėl to džiaugsmo nepatiria kiekviena susituokusi šeima? Pasak Šeimos centro vadovės, į šiuos klausimus ir atsako „Kūno teologija“. Popiežius kalba apie sutuoktinius ir klausia, ar tikrai jų gyvenimas, ypač lytinis, yra laisvas, tikras, ištikimas ir vaisingas. Nes tai prisiekiame santuokos dieną ir tai atkartojame kiekvieną santuokinio gyvenimo dieną.

„Žmonės negali būti laimingi visų pirma dėl melagingo santykio. Galime kalbėti apie jausmus, aistrą, santuoką bažnyčioje, bet jeigu nebus giluminio suvokimo, kad aš meluoju savo sutuoktiniui ir laužau santuokinę priesaiką tam tikrais gyvenimo momentais, nebus ir tikros laimės. Neištikimybė yra melas. Tą visi pripažįstame, žinome ir su tuo sutinkame. Bet yra kitas aspektas, kai melas apdengiamas tiesa ir žmogus nesupranta, kaip atskirti tuos du dalykus. Va čia ir prasideda susipainiojimas. Melas niekada netaps tiesa, kad ir kaip gražiai jį supakuotume, kad ir kaip gražiai jį pateiktume, bet melas ir liks melu“, – kalba ji.

Unikalus seminaras apie kūno teologiją yra sukurtas čia, Šiauliuose, ir jis unikalus ta prasme, kad tokiu aspektu apie seksą dar niekas nekalbėjo arba kalbėdami palietė tik mažus fragmentus. „Jūs išgirsite ir apie geismą, gėdą, vienatvę ir vienybę, nuogumą ir ištikimybę, apie lytinius santykius ir moralę, skaistumą ir kūno kalbą, kalbėsime net apie celibato ir Santuokos sakramento panašumus“, – sako E. Gulbinienė.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite