Angle down Atgal

Sveikstant po sunkių širdies ligų itin svarbus socialinis palaikymas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupės tyrimas leido išsiaiškinti, kad reabilitacijoje gydomiems asmenims, patiriantiems kardiologinių sutrikimų, būtinas socialinis palaikymas. Jis netgi galėtų padėti sumažinti šių asmenų patiriamą nuolatinio nuovargio jausmą.

Anot LSMU pranešimo, mokslininkai ieškojo ryšių tarp sergančiųjų išemine širdies liga patiriamo nuovargio jausmo ir socialinio palaikymo, kurį šiems asmenims teikia reabilitacijos personalas, artimieji, draugai.  Socialiniu palaikymu mokslininkai šiuo atveju vadina tikslingą, aktyvų, į sveikimą nukreiptą santykį, skatinant žmogų labiau savimi rūpintis, sveikti, apmąstyti gyvensenos pokyčius.

Šio instituto mokslo darbuotojos dr. Nijolės Kažukauskienės teigimu, maždaug trečdalis asmenų, sergančių išemine širdies liga, patyrusių miokardo infarktą ar nestabilios krūtinės anginos epizodą, net ir po dviejų savaičių kardiologinės reabilitacijos skundžiasi nemąžtančiu nuolatinio nuovargio jausmu.  

„Po subjektyviai suvokiama nuovargio sąvoka gali slypėti daug dalykų: pacientas gali skųstis sumažėjusiu aktyvumu arba motyvacija veiklai, jausti bendrą, fizinį ar protinį nuovargį. Svarbu išsiaiškinti, kokie veiksniai jį didina ar mažina“, – pažymėjo N. Kažukauskienė. Jos teigimu, jau nustatyta, kad viena nuovargio priežasčių – depresijos simptomai, būdingi maždaug penktadaliui pacientų, atvykstančių į kardiologinę reabilitaciją po ūminio išeminio sindromo.  

Esama sąsajų tarp išemine širdies liga sergančių asmenų sveikatos rezultatų, jaučiamų depresijos simptomų – ir socialinio palaikymo poreikio.  LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė – dr. N. Kažukauskienė, dr. Adomas Bunevičius, doktorantė Julija Gečaitė-Stončienė ir dr. Julius Burkauskas – analizavo ryšį tarp subjektyvaus nuovargio lygio ir socialinio palaikymo. Tirta ir turinčių, ir neturinčių depresijos simptomų kardiologinių ligonių savijauta.

Tokio pobūdžio, siejant su depresijos simptomais, mokslinis tyrimas pasaulyje, mokslininkų žiniomis – pirmasis.  Kai kurie tyrimo rezultatai mokslininkus nustebino. Tarkime, paaiškėjo, kad pacientams su ryškiai išreikštais depresijos simptomais nuovargis buvo būdingas kartu su žemu socialiniu palaikymu iš kitų asmenų, su kuriais jie susidurdavo kardiologijos reabilitacijoje. O štai pacientams, neturintiems depresijos simptomų, didesnis nuovargis buvo labiau išreikštas kartu su mažesniu socialiniu palaikymu iš draugų.  Tai – įdomus ir patiems tyrėjams kiek netikėtas rezultatas.  

„Dėl išeminės ligos ar ūminio kardiologinio įvykio (kaip infarktas) asmuo jaučiasi patekęs į sunkią, sudėtingą situaciją: keičiasi jo gyvenimas. Jei dar patiria ir depresijos simptomų, veikiausiai jam tampa svarbus tiek personalo, tiek visų kitų kardiologinėje reabilitacijoje sutinkamų asmenų dėmesys, geras žodis, pastiprinimas.  Asmeniui, neturinčiam depresijos simptomų, reabilitacijos įstaigos personalas ir kiti aplinkiniai yra ne tokie svarbūs, bet jam itin svarbu ištikus sunkiai situacijai sulaukti draugų palaikymo“, – paaiškino mokslininkė.  Pasak N. Kažukauskienės, šios įžvalgos turi ir praktinės reikšmės: padės kardiologinės reabilitacijos įstaigų personalui prireikus sustiprinti depresijos simptomų turinčių asmenų palaikymą.  

Išeminė širdies liga šiuo metu yra ir, manoma, artimiausius 20 metų išliks viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Prieš kelerius metus fiksuotais duomenimis, išsivysčiusiose pasaulio šalyse ši liga kartu su smegenų kraujotakos sutrikimais sudaro vieną trečiąją visų mirčių.  

LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupės tyrimas publikuotas atviros prieigos psichologijos mokslo srities leidinyje „Frontiers in Psychology“, sveikatos psichologijos krypties sekcijoje „Socialinių ryšių svarba pacientų sveikatai“ (angl. The Impact of Social Connections on Patients’ Health), - pabrėžiama Universiteto pranešime. Gauti rezultatai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkus skatina toliau tyrinėti šią problemą: gilintis į įrodymais pagrįstų psichologinių intervencijų efektyvumą reabilitacijos metu, tirti, kas gali turėti įtakos nuovargio, depresijos simptomų ir socialinio palaikymo sąveikai.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite