REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2018 m. Balandžio 25 d. 16:52

Svečiams – gimnazistų rankomis pintos juostos

Tauragė

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt


35786

Visi Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos svečiai, gaudami spalvingas juostas, turėtų žinoti, kokias ypatingas dovanas jie gauna. „Jose labai daug rankų šilumos“, – „Mūsų laikui“ sakė šios gimnazijos technologijų vyresnioji mokytoja Irena Petruitienė. Pinti rankomis ir austi kompiuterinėmis staklėmis mokanti I. Petruitienė turi omeny tai, kad juostas rankomis pina patys vaikai. 2–3 metrų juostai nupinti prireikia kelių mėnesių, o prie tos juostos pynimo prisideda visos gimnazijos klasės. Šios veiklos gimnazistai itin noriai imasi būtent šiais metais. Ir tam yra labai svari priežastis – ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.

Ir mokytoja, ir kalbintos gimnazistės kartoja tuos pačius žodžius. Pynimas yra geriausias būdas nusiraminti, atsipalaiduoti, užsimiršti. I. Petruitienė šypsosi, kad gal į tas juostas ir įpina blogos nuotaikos, bet blogumo pačiupinėjus nesijaučia.

„Darbas, bet per brūkšnelį – poilsis“, – juokavo pinti į technologijų kabinetą atėjusios gimnazistės, patikinusios, kad pinti išmoko būtent gimnazijoje, I. Petruitienės pamokose. Merginos juostas pina ne tik per pamokas. Šią veiklą gali rinktis ir rankdarbių būrelyje, kurio vadovė – taip pat I. Petruitienė. Kai kurios merginos šios raminančios veiklos imasi ir namuose. Prisėda, kai norisi atsipalaiduoti. Mokytoja šypsosi, jog pradžioje šis užsiėmimas ne visiems atrodo patrauklus, nes senoviškas, bet jei pradeda, ta veikla įtraukia. „Pajunta, kiek daug psichologinės ir dvasinės ramybės duoda šis darbas“, – sakė I. Petruitienė. Taip įtraukia, kad ji turi priminti, kada laikas pailsėti.

I. Petruitienei pastaruoju metu rūpesčių pakanka. Reikia ruoštis respublikinei technologijų olimpiadai, kuri vyks balandžio 20–21 dieną Šiauliuose. Į olimpiadą pateko gimnazistai Irmantas Norkūnas ir Erika Matijošaitytė. Kitą savaitę vyks ir regioninis „Sidabrinio vainikėlio“ turas Tauragėje, kuriame taip pat yra auklėtinių darbų.

Dovanos jubiliejui

Juostas (ir net tik) gimnazistai pynė jau ir ankstesniais metais, bet būtent šiais mokslo metais ši veikla išgyvena tikrą renesansą. Atsirado dviguba motyvacija, nes šiais metais Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijai sukanka šimtas metų. Kone visus metus numatyta įvairių renginių, susitikimų, garbingų svečių priėmimų. Visus juos gimnazija išleidžia su dovanomis. Ir ne bet kokiomis, o būtent pačių gimnazistų pintomis juostomis.

„Mūsų laiko“ kalbintos gimnazistės patvirtino, kad joms dvigubai smagiau pinti, nes taip prisideda prie bendro darbo, gimnazijos jubiliejaus šventės.

Mokytoja pagiria gimnazistes, kad šios nori išmokti pinti rankomis ir sudėtingesniu, kryžiniu būdu. Paaiškina, jog paprastai visus išmoko paprastesniu, egliniu būdu. „Jei suklydai, praardai ir vėl pini, nesudėtinga atrasti, ties kuria vieta yra klaida. O pinant kryžiniu būdu, padarius klaidą, reikia iki 5 centimetrų nuardyti“, – pasakojo mokytoja.

Audžia raudoną kilimą

Technologijų kabinete stovi ir kompiuterinės staklės, prie kurių gimnazistai prisėda rečiau, bet mieliau. I. Petruitienė, ko gero, vienintelė moka šiomis staklėmis austi ir to moko savo mokinius. Ant staklių driekiasi taip pat bendras gimnazistų darbas – raudonas audinys. Kaip juokauja mokytoja, tai irgi bus dovana, kurios paskirties dar nenumatė: „Gal raudonas kilimas. Siauresnis, nes ir renginys ne pasaulinio lygio.“

Jurbarko gimnazija buvo viena iš nedaugelio Lietuvoje, gavusi kompiuterines stakles. Kaip pasakojo I. Petruitienė, gimnazijai stakles perdavė Švietimo aprūpinimo centras, kuris jas įsigijo europinėmis lėšomis. Mokytoja apgailestauja, kad gimnazija taip ir nesulaukė žadėtų licencijuotų kompiuterinių programų, kurias kartu su staklėmis turėjo parūpinti tas pats Švietimo aprūpinimo centras.

Visos juostos gimnazijos technologijų kabinete laukia naujų šeimininkų. Išskyrus vieną. I. Petruitienė patvirtino, kad vienos juostos tikrai niekam neatiduos. Ta juosta buvo nupinta pirmajam „Sidabrinio vainikėlio“ konkursui ir laimėjo antrąją vietą.

Potraukis pinti ir austi yra perduodamas iš kartos į kartą. Mokytoja Irena matė, kaip tikromis staklėmis audė jos mama. Dabar labai noriai prie kompiuterinių staklių prisėda ir audžia jos mažametė anūkė, gyvenanti Anglijoje.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA