Angle down Atgal

Svarstoma plėsti atvejus, kai nepilnamečiai gali išlaikyti dvigubą pilietybę

Seimas svarstys Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas pataisas su siūlymu plėsti atvejus, kai gimimu Lietuvos pilietybę įgiję nepilnamečiai gali turėti ir kitos valstybės pilietybę.

Jos numato, kad asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų ne gimdamas, iki jam sukaks 20 metų galės apsispręsti, kurią pilietybę pasilikti.

Jeigu asmuo neatsisakys kitos valstybės pilietybės iki jam sukaks 20 metų, jis neteks Lietuvos pilietybės. 

Pilietybės įstatymo pataisoms šią savaitę pritarta po pateikimo, jas toliau svarstys Seimo komitetai.

„Šiuo me­tu yra au­to­ma­ti­nis re­gu­lia­vi­mas ir iš es­mės vai­kai tos pi­lie­ty­bės ne­ten­ka iš kar­to tė­vų spren­di­mu, o da­bar turėtų dvejus metus, kai pa­tys ga­lė­tų ap­si­spręs­ti po pil­na­me­tys­tės bū­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiais ar pa­si­rink­ti ki­tos ša­lies pilietybę“, – sakė pataisas pristatęs vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kasmet Lietuvos pilietybės netenka apie 300 asmenų iki 18 metų, kurie įgyja kitos valstybės pilietybę.

Pataisomis taip pat siūloma nu­sta­ty­ti, kad vi­sų tei­sė­tai Lie­tu­voje gy­ve­nan­čių as­me­nų be pi­lie­ty­bės gi­mę vai­kai gimimu įgy­tų Lietuvos pilietybę. Ministerijos teigimu, toks vaikų skaičius nebūtų didelis – tai būtų apie penkis vaikus kasmet.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad visos prašymų dėl Lietuvos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo procedūros būtų vykdomos per vieną instituciją – Migracijos departamentą.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 di

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite