Angle down Atgal

Svarbiausi įvykiai: žmonių skaičius renginiuose, kaukių dėvėjimas, „Rail Baltica“ finansavimas

Jei nesekėte šiandienos naujienų, pateikiame svarbiausių įvykių santrauką:

Viruso plitimas. Per parą nustatyti šeši nauji koronaviruso atvejai: Kaune dar du atvejai nustatyti koronaviruso židiniu tapusioje logistikos bendrovėje „Hegelmann Transporte“, taip pat šiame mieste užsikrėtė sporto treneris. Vilniuje koronavirusas nustatytas „Maximos“ sandėlio apsaugininkui, Vilniaus oro uosto patalpose dirbančiam asmeniui. Klaipėdoje koronavirusas patvirtintas parduotuvės kasininkei. Ligoninėse gydoma 18 užsikrėtusiųjų, du iš jų – reanimacijoje.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje patvirtintas vienas naujas koronaviruso atvejis, Lenkijoje – 333, 11 sirgusiųjų mirė. Baltarusijoje per parą nustatyta 180 naujų koronaviruso atvejų, penki žmonės mirė, Rusijoje fiksuoti 6,43 tūkst. nauji susirgimai ir 167 mirtys, Ukrainoje – 848 nauji atvejai, 18 mirčių.

Atvykstančiųjų izoliavimas. Dėl, kaip manoma, įvežtinių atvejų kilus koronaviruso protrūkiui Kauno logistikos bendrovėje „Hegelmann Transporte“, paskelbta, kad visiems atvykstantiesiems iš trečiųjų šalių bus būtinas testavimas ir 14 dienų izoliacija – tai galios ir grįžtantiems lietuviams. Vyriausybė suteikė sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai įgaliojimus įvesti šiuos reikalavimus. A. Veryga sakė, kad priimančios įmonės turės apmokėti darbuotojų iš trečiųjų šalių testavimą ir izoliaciją. Vežėjų atstovai teigia, kad ši tvarka įmonėms atneš nuostolių, statybininkai neatmeta, kad sumažėjus darbuotojų iš trečiųjų šalių brangs darbo jėga.

JAV kariai. Vilniuje apsilankęs Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų sekretorius Ryanas D. McCarthy pranešė, jog Jungtinės Valstijos per artimiausius kelerius metus pratyboms į Lietuvą atsiųs šimtus amerikiečių karių. Po kelių mėnesių į Lietuvą iš Lenkijos atvyks maždaug bataliono dydžio vienetas, o 2022 metų pratyboms suplanuotas kuopos karių atvykimas į Lietuvą ir tiesiai iš Jungtinių Valstijų.

Žmonių skaičius renginiuose. Vyriausybė pritarė, kad nuo rugsėjo dalyvių ar žiūrovų skaičius nei viduje, nei lauke vykstančiuose renginiuose nebebūtų ribojamas, tačiau bus privaloma laikytis nustatytų saugumo reikalavimų. Šis planas galioja tiek kultūros, tiek sporto renginiams.

Kaukių dėvėjimas. Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog galimybė grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą tam tikrose vietose būtų svarstoma, jeigu šalies mastu būtų viršytas 5 atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumo rodiklis. Dabar sergamumas Lietuvoje siekia 1,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Rail Baltica“ finansavimas. Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos statybai Lietuva prašė apie 236 mln. eurų papildomo finansavimo iš Europos Sąjungos, tačiau skirti ketinama tik apie 30 mln. eurų. „Matome tendenciją, kad europinis finansavimas nespėja pagal Lietuvos darbus, greičiau esame pasirengę dirbti, negu kad skiriamas finansavimas“, – sakė susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Astravo AE įjungimas. „Rosatom“ planuoja rugpjūčio pradžioje fiziškai įjungti Astravo atominę elektrinę (AE). Pirmąjį atominės elektrinės reaktorių planuojama pradėti eksploatuoti 2020 metais, o antrąjį – 2021-aisiais.

Protestai Rusijoje. Po Maskvoje trečiadienį įvykusio Kremliaus kritikų protesto prieš Konstitucijos pataisas, sudarančias sąlygas prezidentui Vladimirui Putinui valdyti dar 16 metų, Rusijos policija sulaikė 142 asmenis. Tarp jų – žurnalistai ir Maskvos miesto tarybos deputatė Julija Galiamina, ji vadovavo kampanijai prieš V. Putino prieštaringai vertinamas Konstitucijos pataisas.

„Privatumo skydas“. Europos Teisingumo Teismas panaikino susitarimą, žinomą kaip „Privatumo skydas“ (angl. Privacy Shield) ir leidusį didžiosioms technologijų bendrovėms perkelti savo vartotojų duomenis į Jungtines Valstijas, bei pripažino, kad nacionalinės priežiūros institucijos turi reikliau užtikrinti vartotojų duomenų privatumą. Pasak teismo, susitarimas neužtikrino europiečiams pakankamos apsaugos nuo JAV šnipinėjimo ir saugumo įstatymų.

Kibernetinė ataka „Twitter“. Kibernetiniai įsilaužėliai per didelio masto ataką sugebėjo įsilaužti į bendrovės „Apple“, milijardierių Elono Musko, Jeffo Bezoso ir JAV demokratų pretendento į prezidento postą Joe Bideno, buvusio prezidento Baracko Obamos, bendrovės „Uber“, IT milžinės „Microsoft“ vieno iš įkūrėjų Billo Gateso ir daugelį kitų oficialių „Twitter“ paskyrų bei paskleisti melagingą žinią, turinčią įtikinti žmones pervesti lėšų bitkoino kriptovaliuta.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite