Angle down Atgal

Svarbiausi antradienio įvykiai: virusu užsikrėtusiųjų daugėja

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Koronaviruso plitimas. Per parą Lietuvoje nustatyti 88 nauji koronaviruso atvejai. Didžiausias židinys siejamas su Radviliškio ligoninėje. Latvijoje nustatyti 32 užsikrėtimo atvejai, Estijoje – 49.

E. Macrono vizitas. Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Vilniuje susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. Po susitikimo jis pažadėjo kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel spausti Vakarų nepripažįstamą Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kad jis sutiktų su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tarpininkavimu dėl naujų rinkimų surengimo. E. Macronas paskelbė remiantis Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai, tačiau kartu pabrėžė, kad Europa turi palaikyti dialogą su Rusija.

Valstybinės vaistinės. Seimo opozicija užblokavo valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyvą steigti valstybines vaistines. Valdantieji tikina, kad valstybinės vaistinės padėtų žmonėms geriau apsirūpinti vaistais regionuose, tačiau opozicija sako, kad tai būtų nederamas valstybės kišimasis į laisvąją rinką. Opozicijai nesiregistravus balsavimui, pritrūko kvorumo įstatymui priimti.

Parama studentams. Lietuvos vyriausybė skyrė finansavimą šimtui baltarusių studentų nemokamai studijuoti Lietuvoje. 

Kelių direkcija. Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriumi penkerių metų kadencijai paskirtas Remigijus Lipkevičius. Jis anksčiau yra vadovavęs skirtingiems direkcijos padaliniams. Ankstesnis direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas buvo atleistas po konflikto su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi.

Lukiškių aikštė. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas paskelbė, kad po didelių ginčų Lukiškių aikštę nuspręsta palikti Vilniaus savivaldybės žinioje. Artimiausiu metu numatoma pasirašyti atnaujiną panaudos sutartį. Anksčiau buvo svarstoma aikštę perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Iniciatyvą keisti pavaldumą iškėlė Seimo politikai, kurie kritikavo Vilniaus valdžios iniciatyvą vasarą aikštėje įrengti dirbtinį paplūdimį. 

Kalnų Karabachas. Trečią dieną iš eilės tęsiasi Azerbaidžano ir armėnų pajėgų susirėmimai dėl Kalnų Karabacho. Iki šiol oficialiai patvirtinta beveik šimtas aukų, tarp jų – keliolika civilių. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pareiškė esąs ryžtingai nusiteikęs sugrąžinti ginčijamą Kalnų Karabacho regioną į šalies sudėtį. Aptarti situaciją trečiadienio vidurnaktį Lietuvos laiku metu renkasi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Stebėtojai nerimauja, kad sekmadienį įsiplieskęs konfliktas gali įtraukti Azerbaidžaną remiančią Turkiją ir Armėnijos sąjungininkę Rusiją.

Vengrų pyktis. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino atsistatydinti Europos Komisijos vicepirmininkę Čekijos politikę Verą Jouravą dėl jos išsakytos kritikos jo vyriausybei. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atkirto, kad visiškai pasitiki savo pavaduotoja. V. Orbano pykti sukėlė V. Jourovos žodžiai apibūdinant Vengrijos politinę sistemą praėjusią savaitę duotame interviu Vokietijos savaitraščiui „Der Spiegel“. „Ponas Orbanas mėgsta sakyti, kad jis kuria neliberalią demokratiją. Aš pasakyčiau: jis kuria nesveiką demokratiją“, – teigė V. Jourava.

„Estonia“ tragedija. Estija, Švedija ir Suomija pažadėjo išanalizuoti naują informaciją dėl kelto „Estonia“ katastrofos 1994 metais galimų priežasčių. Naujų diskusijų sukėlė dokumentinio filmo kūrėjų kelto dešiniame borte aptikta keturių metrų ilgio ir daugiau kaip metro pločio pramušta skylė. Buvęs Estijos prokuroras Margusas Kurmas, vadovavęs tyrimui dėl nelaimės, pareiškė manantis, kad laivas galėjo nuskęsti po susidūrimo su švedų povandeniniu laivu. Iki šiol pagrindinė versija buvo ta, kad nelaimė įvyko dėl blogos transporto skyriaus vartų užraktų konstrukcijos ir prastų oro sąlygų. „Estonia“ katastrofa nusinešė 852 žmonių gyvybes.

„Brexito“ derybos. Didžiosios Britanijos ir ES derybininkai pradėjo intensyvių derybų savaitę dėl prekybos santykių, kai šių metų pabaigoje baigsis pereinamasis „Brexito“ laikotarpis. Daugiausia ginčų kol kas kelia valstybės pagalbos pramonei taisyklės ir ES laivų galimybes žvejoti britų žūklės vandenyse.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite