Angle down Atgal

Susirūpinta erkių populiacijos mažinimu

Šiemet mūsų šalyje užregistruotas jau antras mirties atvejis nuo erkinio encefalito. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje erkiniu encefalitu per pirmąjį pusmetį susirgo 99 asmenys – 38 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Reaguodama į susiklosčiusią padėtį Seimo pirmininko pavaduotoja, Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDD) frakcijos narė Irena Šiaulienė kreipėsi visos frakcijos vardu į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą bei aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką.

Opi problema

Kaip portalui Alfa.lt sakė I. Šiaulienė, kreipimasis nusiųstas į atitinkamas institucijas tikintis, kad šis klausimas bus rimtai apsvarstytas. Problema, anot politikės, išties opi. Numatytos priemonės, tokios kaip miške dirbančių žmonių skiepijimas, problemos esą neišsprendžia, ji progresuoja.

I. Šiaulienės žiniomis, šalies teritorijos plotai nustoti purkšti nuo erkių dar 1990-aisiais. Anuomet pastebėta, kad per penkerius metus erkių populiacija išaugo tris kartus. „Nuo to laiko praėjo daugiau nei dvidešimt metų. Dievaži, koks erkių paplitimo mastas yra dabar“, – svarstė ji ir pridūrė, kad erkių populiacijos kontrolė yra būtina. Juolab kad nėra pateikta faktų, jog erkės būtų kažkuo naudingos biologinei įvairovei.

Nuspręsti, kaip sumažinti erkių populiaciją ir ligų platinimą, I. Šiaulienės įsitikinimu, privalo vykdomosios institucijos. Deja, rekomendacijų skiepytis nuo erkinio encefalito ne visuomet yra paisoma, nes skiepai ne visiems prieinami finansiškai. Todėl, iniciatyvos autorių manymu, nemokamas asmenų skiepijimas nuo erkinio encefalito galėtų tapti viena iš alternatyvų. Esant biudžeto lėšų trūkumui esą būtų galima pagalvoti bent apie vaikų ir kaimiškų vietovių gyventojų nemokamą skiepijimą.

I. Šiaulienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog skiepai nuo erkinio encefalito neturi įtakos Laimo ligos plitimui. „Kaip žinoma, sergant šia liga tenka vartoti antibiotikus. Svarbu į tai atsižvelgti bei nepamiršti bendro tikslo – turime mažinti antibiotikų vartojimą, – sakė pašnekovė. – Tad verta pagalvoti ne tik apie skiepus. Niekas negarantuoja, kad pasiskiepijęs, apsipurškęs repelentais ar tinkamai apsirengęs būsi apsaugotas nuo kontakto su erkėmis.“

Dvigubi standartai

Ji pastebėjo taikomus dvigubus standartus: kodėl privačiuose sklypuose leidžiamas specialus cheminis erkes naikinantis purškimas, o šalies teritorijoje nėra galimas? Politikės manymu, vyrauja atsainus požiūris į problemą. „Pamanyk, erkė... Tačiau visi žinome, jog erkių platinamų ligų pasekmės – itin skausmingos. Vasara dar tik įpusėjo, o jau dvi mirtys. Dėl vieno vabaliuko, kuris dėl kažkokių priežasčių yra ypač saugomas. Kokia nauda iš erkių? Į šį klausimą atsakymo dar nesulaukiau“, – sakė I. Šiaulienė.

Politikės žodžiais tariant, paprasčiausias būdas – pasiūlyti žmogui pasiskiepyti. Bet tai neišsprendžia visų problemų, kurių pridaro erkės visuomenės sveikatai. Paklausta, per kiek laiko tikisi sulaukti atsakymų iš institucijų, I. Šiaulienė sakė lauksianti tiek, kiek reikės. „Jei negausime atsakymo, judinsime šį klausimą. Tegu kooperuojasi, ieško sprendimų“, – reziumavo ji.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Raimonda Karnackaitė sakė, jog Europoje nerekomenduojama jokia cheminė erkių populiacijos reguliavimo priemonė. Tad ir lėšų cheminėms medžiagoms ministerija nėra numačiusi: „Be to, tokie preparatai kenkia aplinkai. Tik įsivaizduokite, cheminiais prepartais išpurkšti mišką! Pavojinga – nukentės medžiai, žolė, ekosistemos.“

Visai kas kita – kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti skirti biologiniai preparatai, jie aplinkai nekenkia. Tačiau ar yra tokių preparatų, skirtų naikinti erkėms, ministerijos atstovė kol kas negalėjo pasakyti.

Profilaktikos priemonė – skiepai

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė informavo, kad Lietuvoje susirgimų erkiniu encefalitu ir Laimo liga registruojama kasmet. Specifinė erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. „Darbdaviams ir darbuotojams svarbu nepamiršti, kad visų profesijų atstovai, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje, turi būti paskiepyti nuo erkinio encefalito darbdavio lėšomis. Tokią tvarką nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo patvirtintas darbuotojų, kurie skiepijami nuo įvairių užkrečiamųjų ligų darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašas“, – aiškino L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Dėl skiepijimų valstybės lėšomis ir Nacionalinės imunoprofilaktikos programos plėtros pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai teikia Nacionalinės imunoprofilaktikos programos nepriklausomų ekspertų (patarėjų, konsultantų) grupė.

Ši grupė, pasak L. Bušinskaitės-Šriubėnės, yra svarsčiusi bei išsakiusi nuomonę dėl skiepijimo nuo erkinio encefalito valstybės lėšomis, tačiau įvertinus epidemiologinę situaciją ir ligos naštą prioritetas buvo suteiktas skiepijimams nuo kitų ligų (B tipo meningokokinės infekcijos, rotavirusinės infekcijos ir kt.).

Šiais metais buvo patvirtinta nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos 2019–2023 m. programa, kurioje numatyta 2020-aisiais nustatyti erkinio encefalito rizikos grupes ir svarstyti jų skiepijimo galimybes. Taigi, L. Bušinskaitės-Šriubėnės teigimu, prie šio klausimo bus grįžtama artimiausiu metu.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite