Statybininkai nepatenkinti viešųjų pirkimų konkursais

Vilnius
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad viešųjų pirkimų organizavimo sistema turėtų būti peržiūrėta. Jo teigimu, taip pat turėtų būti sukurtas tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų katalogas.

Kaip Eltai sakė D. Gedvilas, per pastaruosius trejus metus su viešaisiais pirkimais dirbusios statybų bendrovės „praktiškai neuždirbo jokio pelno arba uždirbo nuostolį.” Pasak jo, taip nutinka dėl mažiausios kainos kriterijaus, nekokybiškų projektų ir techninės priežiūros.

„Turėtų būti peržiūrimi viešųjų pirkimų teisės dokumentai, kaip organizuojami konkursai. Pačių konkursavimo principų peržiūra, matyt, turėtų būti, nes turime statistiką, kad daugiau kaip pusei milijardo eurų sumai šiandien konkursai yra arba sustabdyti, arba jau teismuose”, – Eltai sakė D. Gedvilas.

Tuo metu bandymas už realiausią kainą įsigyti paslaugą, pasak jo, valstybei duoda neigiamą rezultatą, nes taip iš rinkos pasitraukia verslo subjektai.

„Reikėtų nustatyti kriterijus, kad būtų kainos realios. Jeigu projektas už realią kainą nupirktas, paprastai jis būna kokybiškesnis. Galima tiksliau paskaičiuoti, kiek kainuos statybų paslaugos, tada vėl pirkti statybines paslaugas reikalaujant, kad rangovas turėtų lūkesčius, kad tęs veiklą ir reikalauti tam tikros pelno normos. Visa grandinė turėtų būti peržiūrėta“, – tikino Statybininkų asociacijos prezidentas.

Kvalifikuotų standartizuotų kriterijų katalogas, anot D. Gedvilo, būtų susijęs su tuo, kad viešojo sektoriaus ir valstybės turtą valdančios organizacijos galėtų organizuoti konkursą ir skelbti paslaugų teikėjams atranką tik pasirinkusios kvalifikacinius kriterijus iš minėto katalogo.

Kaip vieną iš pavyzdžių, D. Gedvilas įvardijo, kad, norint statyti 10 mln. eurų vertės pastatą, vienas iš kriterijų būtų susijęs su finansiniu pajėgumu ir reikalautų, kad norintis konkurse dalyvauti paslaugos teikėjas per 3 metus turėtų būti atlikęs darbų, kurių sąmatinė vertė yra ne mažesnė nei 10 mln. eurų.

„Visi statiniai būtų statomi už nustatytą kainą ir laiku. Šiandien daugybė projektų nepastatomi nei už suplanuotą kainą, nei laiku. Tai būtų akivaizdus pokytis.

Antras dalykas – ko gero, būtų ženkliai trumpiau statomi statiniai, kadangi jeigu projektas geras, kokybiškai padarytas, tai nekyla daug ginčų perprojektuoti arba kažką keisti, todėl statybininkas labai gerai gali suplanuoti statybos procesą“, – tikino D. Gedvilas.

Kaip skelbė Statybininkų asociacija, per metus Lietuvoje apie 450 su statybomis susijusių bylų patenka į teismą, apie 100 – į Aukščiausiąjį Teismą. Beveik pusė visų teisminių ginčų yra susiję su projektų kokybės klausimais: apie 30 proc. teisminių ginčų kyla dėl darbuotojų kompetencijos, dar 5 proc. – dėl techninių prižiūrėtojų kaltės.

ELTA