REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Gruodžio 7 d. 09:39

Šiukšlintojai traukiasi į pogrindį: pilietiški lietuviai perdirba vis daugiau žaliavų

Vilnius

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


63642

Aplinkosauga vis labiau rūpinasi jauno amžiaus žmonėmis – tai rodo kasmečiai pilietiškiausių jaunimo iniciatyvų apdovanojimai „Tėvyne mūsų“. Konkurse sulaukta paraiškų, iliustruojančių savanoriškas aplinkos tvarkymo iniciatyvas, kurias organizuoja jauni, mokyklinio amžiaus žmonės. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, tai prisideda prie aplinkosaugos srities pokyčių nacionaliniu mastu, mat Lietuvoje perdirbama vis daugiau žaliavų ir stipriai gerinami šio proceso rodikliai ES.

Skaičiai Lietuvos naudai

„Per 14 metų Europos Sąjungoje žmonių aplinkos svarbos supratimas Lietuvoje žymiai padidėjo, ypač tai akivaizdu pabendravus su jaunimu. 2012 m. Lietuvoje buvo perdirbama tik 24 proc. komunalinių atliekų, šiuo metu perdirbama beveik 50 proc., kas viršija Europos Sąjungos vidurkį. ES iškeltas tikslas – iki 2025 metų perdirbti 55 proc. komunalinių atliekų. 2012 metais Lietuvoje net 73 proc. komunalinių atliekų būdavo išvežama į sąvartynus, kur nebuvo vykdomas joks perdirbimas, o šiuo metu šis rodiklis tesiekia 29 proc.“, – proveržį komentuoja A. Pranckevičius.

Visos ES valstybės vadovaujasi tokiomis pat gairėmis, tačiau Lietuva Europoje – stipri vidutiniokė.

„Pačioje ES – labai įvairi statistika, pvz., Maltoje net 92 proc. komunalinių atliekų išvežama į sąvartynus, Latvijoje – 72 proc. Siekiamybė būtų pasivyti lyderes, pvz., Vokietiją, Daniją, Nyderlandus, Švediją, Belgiją, kuriose sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis sudaro 1 proc. Kitos atliekos arba perdirbamos, arba deginamos energijai gauti“, – teigia Europos Komisijos atstovybės vadovas.

Sąmoningumas auga

Lietuvoje, pasak ekspertų, teigiamą pokytį pavyko pasiekti dėl tinkamo piliečių švietimo ir pagal ES gaires vykdomos valstybės atliekų perdirbimo politikos. Savanoriškos jaunimo iniciatyvos, skatinančios prisidėti prie aplinkosaugos gerinimo, tampa vis populiaresnės.

Kita vertus, apklausos rodo, jog Lietuvos piliečiai šiuo klausimu yra aktyviai šviečiami. „Eurobarometro“ duomenimis, 29 proc. lietuvių vengia naudoti vienkartinius daiktus, 20 proc. stengiasi nepirkti produktų su pertekline pakuote, o 52 proc. naudoja mažiau plastikinių vienkartinių maišelių.

„Kasdieniai mūsų pasirinkimai turi labai didelę reikšmę gamtai, aplinkai, kiekvienam žmogui. Gvyenimas švaresnėje, tvarioje aplinkoje nėra vien tik valstybės uždavinys ar politinis tikslas, tai, visų pirma, kiekvieno piliečio savimonės tikslas“, – teigia A. Pranckevičius.

Rūpinimasis aplinka – pilietiškumo išraiška

Nors situacija gerėja, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas mano, kad į pilietiškumo sąvoką būtina įtraukti ir aplinkosaugą. „Pilietiškumas leidžia mums, kaip daugiakultūrei visuomenei, gyventi ir veikti kartu, jausti atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename. Rūpinimasis gamta (pvz., rūšiavimas) taip pat yra pilietiškumo apraiška – tai rodo, kad esame atsakingi, galvojame ne tik apie šią dieną, bet ir apie tai, kokį pasaulį norime palikti ateities kartoms. Indėnų patarlė sako: šį pasaulį ne paveldime iš savo prosenelių, bet pasiskoliname iš savo anūkų“, – kalba A. Prankcevičius.

Palaikyti jaunimą – tą, iš kurio „skolinamės šį pasaulį“ – galima paskatinant dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamame projekte „Tėvyne mūsų“ www.tevynemusu.lt.

Reklama



REDAKCIJA REKOMENDUOJA