Angle down Atgal

Šimtametei palinkėta ilgiausių metų

Rugsėjo 3-oji - ypatinga VšĮ Deltuvos senelių globos namuose gyvenančiai Jadvygai Lisauskienei. Vakar moteriai sukako 100 metų. Pasveikinti jubiliatės susirinko globos namų darbuotojai, gyventojai, artimieji ir kt. Tarp sveikintojų buvo ir Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Agnė Balčiūnienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė.

Įspūdingos šventės proga vicemerė J. Lisauskienei įteikė gėlių, sveikinimo raštą, vienkartinę 300 eurų išmoką ir dovaną – šiltą pledą.

„Dėkoju visiems už šią šventę. Ypač globos namų vadovui ir personalui, kurie su manimi labai gražiai elgiasi – ko tik nepaprašau, visus mano norus išpildo. Ačiū muzikantui. Dar esu labai dėkinga savo marčiai Elenytei, kuri mane labai kruopščiai prižiūri, kiekvieną savaitę aplanko. Didelis didelis ačiū visiems“,- kreipėsi šimtametė į Deltuvos senelių globos namų kieme jos pasveikinti susirinkusius žmones.

Lygiai prieš šimtą metų ponia Jadvyga gimė Širvintų rajono Viesų kaime Elenos ir Stasio Pukanasių šeimoje. Ji – vyriausias vaikas šeimoje. Ponia Jadvyga dar turi 87 metų brolį Stasį ir 90 metų seserį Valę. Jiedu gyvena Vilniuje.

Vos kelias klases baigusi J. Lisauskienė - savamokslė siuvėja. Nuo 14 metų, iš viso 34 metus, dirbo ir gyveno kartu su viena garsia siuvėja Kaune, vėliau persikėlė gyventi į Ukmergę. Moteris buvo dukart ištekėjusi. Su pirmuoju sutuoktiniu Stepu Velička, gyvendami Kaune, susilaukė dviejų sūnų Alekso ir Mečislovo, o su antruoju, ukmergiškiu vyru Jakovu vaikų neturėjo. Tiek abu J. Lisauskienės sutuoktiniai, tiek abu sūnus jau išėję Anapilin.

J. Lisauskienė dabar ypatingai džiaugiasi dviem anūkais ir šešiais proanūkiais.

„Palaidojusi vyrą, ji keliolika metų gyveno viena savo bute Ukmergėje. O Globos namuose įsikūrė nuo šių metų pradžios ir labai čia atsigavo – jai patinka bendrauti, būti su panašaus amžiaus žmonėmis.

Kaip anytai pavyko sulaukti tokio ilgaamžiškumo? Matyt dėl charakterio. Ji yra gera sau, save labai mylėjo. Kaip sakoma: „Visų pirma – man, o paskui – kitiems. O ar bus, ar nebus – nesvarbu“. Ji niekada nedirbo vadinamo valdiško darbo – „nežiūrėjo valandų“, niekada niekur neskubėjo. O ir materialiai visą gyvenimą buvo aprūpinta, nes abu jos vyrai buvo mėsininkai“, - sakė šimtametės gerove ir sveikata besirūpinanti jos marti ukmergiškė Elena Veličkienė.

Pasak jos, anyta visą gyvenimą labai mėgo valgyti mėsą ir dar riebią. Jokių miltinių patiekalų jo valgiaraštyje nebūdavo. O po maudynių vonioje senolei visada patikdavo išgerti mažą „čerkutę“ anūko atvežto konjako.

J. Lisauskienė neatsisakė išgerti šampano bei suvalgė torto gabalėlį ir per savo 100-ąjį gimtadienį.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite