Angle down Atgal

Šiltieji kraštai ir Širvintų rajone

Vyšniauskų ūkis – šiltųjų kraštų oazė

Netikit? Iki šiol aš irgi nemaniau, kad mūsų krašte tai įmanoma. Visai netikėtai atsidūriau Alionyse, parūpo sužinoti, kaip sekasi Agnei Vyšniauskaitei agurkininkystė.

Kažkada lankiausi jos šiltnamiuose, gal kas naujo, pamaniau, ir nepravažiavau pro šalį. O čia apstulbau pamačiusi milžinišką šiltnamį. Į didžiules mašinas buvo kraunama produkcija – šviežutėliai agurkėliai. Visi reikalai, atvedę į Alionis, nuplaukė į šalį. Nieko nesupratau kas ir kaip? Laimei, pamačiau seną pažįstamą Vidmantą Vyšniauską. Labai užsiėmęs, neatsiginantis nuo telefoninių skambučių Vidmantas rado laiko pabendrauti su manimi ir dar nuo kompiuterio atitraukė dukrą. Šilti, mandagūs, malonūs šiltnamio šeimininkai negailėjo laiko aprodyti savo darbo vietą.

Moderniame šiltnamyje dūzgia kamanės

Apeiti viso šiltnamio nepavyko, jis didžiulis – 1,5 ha. Jame įrengtos dvi nepriklausomos zonos: agurkams ir pomidorams. Agurkai jau keliauja į prekybos tinklus, nors pasodinti tik vasario vidury. Pirmasis agurkas nuskintas net kovo 12 d. Pomidorai jau užaugę, dabar belieka tik nunokti. Kiekvienas augalas gražiai pritvirtintas ir auga tiesiai į dangų. Šitnamio aukštis – 6,3 m, tačiau agurkų „ūgis“ daug didesnis, todėl jie, kai bus nuskintas apatinis derlius, po truputį bus guldomi. Viršūnės stiebsis aukštyn, o apatinė dalis apjuos visą augalų augimo vietą, bus gražus vainikas su žydinčiomis viršūnėmis ir derančia vidurine augalo dalimi. Pomidorus taip pat „paguldys“. Taip bus po mėnesio, o dabar visi augalai stiebiasi į viršų, žydi.

Lankymosi dieną buvo žvarbu, vėjuota. O šilnamio viduje – vasara. Tokį įspūdį dar sustiprino skraidančios kamanės. Kaip jos čia apsigyveno? „Šiais laikais viskas įmanoma“, – juokiasi jaunoji šiltnamio šeimininkė Agnė, – internetas visagalis. Daug mokausi, konsultuojuosi, skaitau“. „Gerai, kad Agnė puikiai moka anglų kalbą. Ji užsako augalams reikiamas medžiagas, bendrauja su užsienio kolegomis, be užsienio kalbos būtų neįmanoma įsigyti reikalingų priemonių. Štai ir kamanės atkeliauja iš užsienio, kai susilpnėja jų aktyvumas, užsakoma kita partija“, – džiaugiasi Vidmantas savo dukra. Ja

uku, šilta, gražu, šviesu, viskas kompiuterizuota – tarsi dirbti ir nereikia. „Oi, kiek darbo. Šiltnamio darbuotojai, atidirbę skirtą laiką, išvyksta namo, o mes tariamės, ką jau reikia įsigyti, pakeisti, patikrinti. Praleisti nurodytų terminų jokių būdu negalima“, – dalijasi savais rūpesčiais Agnė ir Vidmantas. Šiltnamis įrengtas taip, kad galima jį valdyti nuotoliniu būdu technologiniu kompiuteriu. Šis gudruolis valdo ir kontroliuoja laistymą, šildymą, CO2 kiekį, ventiliaciją, kontroliuoja klimatą, reikalui esant pakelia ar nuleidžia šonines užuolaidas, vienos yra šilumą taupančios, kitos šviesą atspindinčios, atidaro viršutinius langus, o svarbiausia, kad kompiuteris žino iš kurios pusės pučia vėjas ir atidaro tik tuos langus, kurie tuo metu yra pavėjui, taip apsaugodamas šiltnamį ne tik nuo langų sugadinimo, bet ir augalus nuo kenksmingų užkratų. Įrengta meteorologinė stotelė. Ir ne tik. Iškastas vandens gręžinys, kurio gylis 80 metrų. Didžiulė laistymo 120 kub. m. talpa, kurioje vanduo pašildomas iki 18–20 laipsnių. Tokiu vandenėliu laistomos daržovės. Vanduo kas savaitę vežamas tirti į Kauną ar Kėdainius. Vyšniauskai pasiruošę visiems galimiems nepageidaujamiems reiškiniams. „Šiuo metu šiltnamyje „švaru“, augalai neserga, tačiau turime pasiruošę gerosios mikrobiologijos. Mes nenaudojame jokios chemijos augalų apsaugai. Augalų ligos atveju naudosimės gerąja mikrobiologija, kuri sunaikina ligos priežastį – jos platintojus“, – aiškina šeimininkai.

Moderniame šiltnamyje jau raškomas derlius

Naujame šiltnamyje pasodinta 19 tūkst. agurkų daigų iš Lenkijos. 17 tūkst. lietuviškų pomidorų. Paskaičiuota, kad iš 1 kv. m. pasodintų 2,4 agurkų per du augimo ciklus bus priskinta 42 kg, pomidorų gi per vieną ciklą iš 1 kv. m. bus gauta 50 kg. Senuosiuose šiltnamiuose užaugdavo 100 t agurkų. Modernizavus šiltnamį ir pritaikius naujoves, derlingumas padidėjo 3,5 karto. Šiais metais planuojama priskinti 400 t agurkų.

Viena iš ūkio sėkmių – atsakingi ir darbštūs darbininkai

Vyšniauskai labai patenkinti šiltnamių darbuotojais. Senuosiuose šiltnamiuose dirbę žmonės taip ir liko ten pat dirbti toliau. „Nesinorėjo ardyti seniai sutariančio branduolio, kuriuo galima pasitikėti“, – aiškino Agnė. Į naują šiltnamį atėję dirbti naujokai greitai įsisavino darbo specifikos vingrybes ir dabar puikiausiai susitvarko savo baruose. „Problemų dėl darbuotojų neturime“, – vienbalsiai tvirtina abu. Augalams augti ir derėti sudarytos puikios sąlygos, o kokios darbo sąlygos darbuotojams? Nieko neslėpdami tėtis su dukra aprodė pagalbines patalpas. Baltą pavydą gali sukelti poilsio kambarys: spintelės, šaldytuvas, stalai ir kėdės, mikrobangų krosnelė, kavinukas – viskas nauja, viskuo, prašom, naudokitės. Šiuolaikiški persirengimo kambariai, dušai ir tualetai atskiri vyrams ir moterims.

Moderniam šiltnamiui moderni šildymo sistema

Šiltnamiuose šilta, o kur gaminama šiluma, kaip ji atkeliauja? Mačiau pažeme išvingiuotus nemažo skersmens vamzdžius, tai – „radiatoriai“. Juos ištiesus į vieną liniją, būtų 51 km ilgio trąsa, o augalų augimo vietas sudėjus į ištisinę liniją, gautųsi 9 km ilgio linija. Negaliu patikėti ką matau ir ką girdžiu. Vyšniauskai šildo atstumą nuo mūsų iki Vilniaus ir dar truputį toliau, o daigų augimo vietos kaip tik nuo Širvintų iki Alionių. Nieko sau skaičiai. Tokiame gamybiniame gigante dirba apie trisdešimt žmonių. Kaimo gyventojams gera proga dirbti šalia namų, tačiau vietinių čia dirbančių vos keli.

Šiltnamiui būtina katilinė, kad ji dirba, parodo iš kamino rūkstantys dūmai, supilta „čipsų“ krūva. Viduje švaru, jauku, patogu, šviesu. Pasitiko besišypsantis operatorius Giedrius. Jis išaiškino, kad katilinę sumontavo lietuvių įmonė, o katilinėje du biokuru kurenami katilai. Įrengta akumuliacinė 500 kub. m.talpa, joje įrengta azoto pagalvė, kuri prailgina talpos eksploatavimo laiką. Akumuliacinė talpa užtikrina pakankamą šilumos tiekimą šiltnamiui. Nutrūkus elektros energijos tiekimui, įrengtas dyzelinis generatorius. Pagal gaisrinės saugos reikalavimus – moderni gaisro gesinimo sistema. Katilų ir katilinės įrenginių valdymo sistema automatizuota, įdiegta pagal naujausias technologijas. Visą katilinės darbą galima valdyti nuotoliniu būdu. Iš kamino virstantys balti dūmai valomi naudojant multiciklonus, todėl jie į aplinką patenka išvalyti ir atitinka taršos reikalvimus.

Dideli kaštai negriauna svajonių

Pabuvojus tokioje aplinkoje supranti, kodėl žmonės dirba noriai, draugiškai bendrauja, šypsosi ir, kai šeimininkai negirdi, juos giria. Viskas gražu, gera, atrodo, pinigai tik byra. Tačiau paskaičiavus kiek reikia už viską sumokėti, kiek kainavo šiltnamio statyba, jau įspūdis keičiasi. Buvo numatyta 2017 metais pradėti šiltnamio eksploatavimą, tačiau dėl lietingos vasaros ir rudens darbai užsitęsė dar pusmetį. Liko pusmetį įšaldytos lėšos. O kokie mokesčiai. Vien „Sodrai“ už praeitus metus sumokėta 36 tūkst. Eur. O kur dar trąšos, mikrobiologija, kuras, (vien tik „čipsai“ per parą kainuoja 1 000 Eur), elektra (per mėnesį sunaudoja elektros enrgijos už 3,5 tūkst. Eur), vandens tikrinimai, augalų daigai, kamanės, darbo užmokesčiai ir kt. Tai Agnės ir Vidmanto Vyšniauskų rūpesčiai, o mes galime didžiuotis, kad mūsų rajone veikia ketvirtas Lietuvoje pagal dydį ir pajėgumą šiltnamis. Didžiausi Kietaviškių „Gausa“ 10 ha dydžio šiltnamiai, antri – Anykščių rajone (6 ha), Kėdainiuose – 3 ha ir Širvintose – 1,5 ha. Ir tai dar ne viskas. Ateityje A. ir V. Vyšniauskai numato atnaujinti senuosius šiltnamius, o gal dar juos padidinti.

Gera buvo pasisvečiuoti pas dorus, darbščius, draugiškus, sukūrusius nemažai darbo vietų, darbdavius. Džiugiuosi, kad aplankiau juos, daug pamačiau bei sužinojau naujo, įdomaus. Laikas atsisveikinti, palinkėti sėkmės ir energijos „šiltame“ darbe, o į teritoriją jau suko didelės mašinos pasikrauti šviežios produkcijos. Gal šie agurkai pateks ir ant mūsų stalo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite