Angle down Atgal

Šiau­lie­čiai iš­siil­go spek­tak­lių: į VŠDT prem­jerą „Re­my­ga“ bi­lie­tai išg­raibs­ty­ti

Valstybinis Šiaulių dramos teatras (VŠDT) po 6 mėnesių pertraukos į sales vėl kviečia žiūrovus. Miestiečių lauks išskirtinė premjera – Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis „Remyga“ pagal Rimanto Kmitos pjesę. Geresnės jubiliejinio – 90-ojo sezono pradžios, į teatrą grąžinančios šiauliečius, ko gero, negali būti. „Keista likimo ironija“, – šypteli VŠDT vadovas Aurimas Žvinys, pasidžiaugdamas, kad bilietų į premjerą nelikę jau prieš kelias savaites. Apie intriguojantį naująjį sezoną ir aktorių jausmus po karantino – pokalbis su A. Žviniu.

Bandysime iššauti“

„Ta pauzė, į kurią buvome priverstinai įmesti, ko gero, leido truputėlį atsikvėpti, permąstyti, persiorientuoti šiek tiek, apgalvoti ateitį. Visi sugrįžo su užsidegimu dirbti. Mūsų nusiteikimas – pozityvus ir darbingas“, – sako A. Žvinys, kartu su aktoriais ir kitais teatro darbuotojais su nekantrumu laukiantis naujojo sezono ir spektaklių pasiilgusių žiūrovų.

Pirmąsyk nuo kovo 13 d. šiauliečiai galės gyvai stebėti spektaklius. O. Koršunovo režisuojamas „Remyga“ pagal R. Kmitos parašytą pjesę turėjo tapti laukiamiausia pavasario premjera, o intensyviausios repeticijos vyksta tik dabar. Karantinas greitai perdėliojo planus, bet būtent šis spektaklis labai simboliškai atvers duris į naująjį VŠDT sezoną.

„Taip, čia yra keista likimo ironija, kad, netgi taip kritiškai susiklosčius aplinkybėms, yra kažkokių pozityvių dalykų. Tai buvo labai ilgai planuotas, labai lauktas spektaklis. Buvome nusiteikę, kad tai galėtų būti tas darbas, kuris turėtų susilaukti daug dėmesio. Blogiausia būtų buvę, jei mes būtume parodę premjerą ir būtų užsidaręs teatras. Tada, ko gero, būtume patyrę visišką nusivylimą, nes viskas būtų atšalę. O spektakliui labai svarbu gimti ir iš karto bėgti į priekį – tuomet jis vystosi, auga. O mes buvome uždaryti prieš pat premjerą, tad dabar bandysime iššauti, startuoti iš antro karto“, – pasakoja VŠDT vadovas.

Visa spektaklio komanda su O. Koršunovu priešaky į šį darbą deda daug vilčių. Panašu, kad iš premjeros daug tikisi ir žiūrovai. Bilietai į pirmuosius spektaklius buvo išgraibstyti vos paskelbus apie galimybę juos įsigyti. Be to, didžiulis susidomėjimas pakoregavo ir numatytą repertuarą. Jau dabar paskelbtos papildomos spektaklio rodymo datos spalio pradžioje. Žinoma, vykdant Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, vietų skaičius salėje sumažintas perpus. „Norėdami patenkinti miestiečių poreikį, daugiau rodytus spektaklius keičiame į premjerinį“, – teigia A. Žvinys.

O. Koršunovas: tai šiaulietiškas „Tvin Pyksas“

Pasak pašnekovo, tiek jis pats, stebėdamas repeticijas, tiek aktoriai kiekvienąsyk spektaklyje atranda kažką naujo. „Jis mums patiems labai įdomus, aktualus ir fainas. Kai lydėjau aktorius į sceną prieš eilinę repeticiją, ėjau kartu su aktoriumi Sigitu Jakubausku. Jis eina ir sako: „Žinai, Aurimai, man atrodo, čia tikrai kažkas BUS… O ypač jauniems žmonėms – tai labai patiks...“ Nes jame daug žaismės, daug gaivališko šėlsmo scenoje, didelį įspūdį daro gyva muzika, įmantri ir įdomi scenografija, autentiška kalba, nepriklausomai nuo to, kad įvykių laikmetis yra 1988–1993 m. Manau, bus labai įdomu stebėti, kaip mes iš šiuolaikinės perspektyvos, jau nubėgę į priekį, žiūrime į tą praeitį, kaip ją interpretuojame“, – intriguoja pašnekovas.

Spektaklyje žiūrovai išvys netikėtų fantasmagoriškų, pasakiškų motyvų – žanrų įvairovė jame labai plati. Pats O. Koršunovas, stebėdamas repeticijas, ištarė: „Man viskas, žiūrint, kas jau dabar išeina, veda prie to, kad tai yra šiaulietiškas, liaudiškas „Tvin Pyksas“.“

Koks tas Remyga? Pasak A. Žvinio, herojus, turintis unikalią ir išskirtinę praeitį, patyręs traumų, ieško vietos po saule. Grįžęs iš karo į gimtinę, jis susiduria su daug iššūkių, naujų sąlygų, prie kurių turi prisitaikyti. „Jo jausmai pinasi, viskas tarpusavy konfliktuoja – tai ir yra jo drama“, – sako pašnekovas.

Šį sezoną svarbiausia – žmogaus prigimtis

Teatre jau kurį laiką vėl verda gyvenimas, vyksta repeticijos. Priverstinė ilga pertrauka kai kuriems aktoriams, pasak VŠDT vadovo, tapo maloniu patinginiavimu, o kiti jautė veiklos badą. „Vieni labai staigiai nėrė į darbą ir buvo labai jo išsiilgę, buvo tokių, kurie sakė, kaip gera pamatyti, ką reiškia nieko neveikti, ar kad daugiau nebambės, jog visko per daug. Nemeluosiu – buvo ir tokių, kurie pasakė: „Ojė, kaip faina – šitiek laisvo laiko aš gyvenime neturėjau, man visai patiko.“ Ta tinginystė vienus supurtė, kitus įvedė į lengvą letargo miegą, kuriame labai faina snausti. Bet visi nusiteikę darbingai“, – atskleidžia.

Į žmogaus jausmus orientuotas ir visas naujasis VŠDT sezonas. Kaip ir pastaruosius metus, siekiama įvardyti kiekvieną naują sezoną, tam tikra prasme jį apibrėžti. Šiųmetis šūkis – „90 metų tyrinėjame žmogaus prigimtį“. „Viskas, kas vyksta teatre, yra apie žmogų, nes jis ne vienaspalvis, o įvairus. Į tuos pačius objektus kiekvienas galime žiūrėti skirtingai, tuos pačius reiškinius vertiname individualiai. Šie metai tam ir skirti, kad mes pasižiūrėtume į žmogų, į jo prigimtį ir pabandytume paanalizuoti, kodėl jis yra vienoks ar kitoks, kodėl jis elgiasi vienaip, o ne kitaip“, – pasakoja A. Žvinys.

Spalio viduryje VŠDT žiūrovams dovanos dar vieną premjerą – Pauliaus Ignatavičiaus režisuojamą spektaklį „Protect me“. Tiesa, pavadinimas verčiamas į lietuvių kalbą nebus. To prašė autorius. Tai spektaklis apie kūrėją, autorių, priėjusį gyvenimo kryžkelę, krizę ir nebežinantį, nei kaip, nei apie ką rašyti. Tuomet atsiranda noras gilintis į praeitį, istoriją… „Jis tarsi yra saloje, kuri yra simbolinė – herojus nugrimzdęs savyje. Tai apie žmogaus krizę“, – paaiškina.

Prieš Kalėdas numatoma premjera vaikams – Šarūno Datenio „Bjaurusis ančiukas“. Mažųjų žiūrovų lauks šiek tiek modifikuotas siužetas. „Istorija bus perkelta į šiandieną, į klases, į mokyklos suolą. Kalbės apie aktualias vaikų problemas. Taip pat spektaklis nestokos gyvos muzikos“, – pasakoja VŠDT vadovas.

Vasarį laukia dar vienas naujas darbas, taip pat tapęs koronaviruso auka. Nukeltas į naująjį sezoną buvo Gildo Alekso spektaklis „Apvaliojo stalo riteriai“. Tai daugeliui gerai žinoma istorija apie karalių Artūrą ir burtininką Merliną, kurie turi išskirtinę viziją sukurti tobulą visuomenės modelį, kur visi būtų lygūs. „Tema buvo pasiūlyta dar gerokai iki krizės, bet, manau, šitame kontekste ji netgi paaštrėja. Siekiama sužinoti, kas yra tam žmogui, kad jis vis tiek eis į destrukciją, norės paminti taisykles. O gal tobula visuomenė išvis neįmanoma?“ – sako A. Žvinys.

Ir dar vienas P. Ignatavičiaus darbas prožektorių šviesą išvys balandį – paaugliams skirta premjera „Hamletas“. Šįkart Hamleto tema bus mėginama kalbėti su jaunimu. „Jei mums įprasta, kad Hamletas yra jau suaugęs žmogus, filosofas, savo pasaulio ieškotojas, tai šiuo atveju jis yra jaunas paaugliukas, bandantis suprasti ir prisitaikyti prie pasaulio, protestuojantis, bandantis kovoti su vėjo malūnais“, – atskleidžia pašnekovas. Tiesa, šį sezoną VŠDT netrūks ir atvykstančių teatrų spektaklių, tad A. Žvinys žada platų repertuarą visiems skoniams.

Besivelkanti karantino uodega ir nauji planai

Nuo kovo vidurio uždarytas VŠDT patyrė nemažai nuostolių. Po puikaus sausio, džiuginančio vasario ir kovo pradžios teko sustoti. „Pusės to, ką pernai turėjome, netekome. Kiek pavyks pasivyti, nežinia“, – sako VŠDT vadovas. Sparčiai išperkami bilietai nuteikia pozityviai, tačiau ir salės gali būti užpildomos tik dalinai – apie 40–50 proc.

Be abejo, visur su savimi įpratę nešiotis apsaugines kaukes, jų nepamiršti privalėsime ir teatre. Žiūrovai sėdės „išmėtyti“ šachmatų tvarka. „Nebus to anšlaginio jausmo, bet ką darysi – yra kaip yra, prisitaikysime“, – nusišypso A. Žvinys.

Visgi karantinas tapo stimulu naujoms idėjoms. Vieni pirmųjų šalyje VŠDT pasiūlė žiūrovams spektaklius stebėti jaukiai įsitaisius foteliuose ar lovose – spektakliai buvo transliuojami „YouTube“ kanalu. Iškart pastebėtas trūkumas, kurį bus stengiamasi panaikinti. „Visi naujai kuriami spektakliai bus filmuojami kokybiškai, siekiant, kad būtų galima rodyti ekrane. Nes pandemijos metu mes tam nebuvome pasiruošę. Spektaklio įrašų kokybė buvo netinkama“, – sako teatro vadovas, pridurdamas, kad vakarais tekdavo rašyti titrus, nes ir garso kokybė būdavo prasta.

Anot A. Žvinio, širdį glostė grįžtamasis žiūrovų ryšys. Peržiūrų skaičius buvo didelis, o emigrantai iš įvairių šalių dėkojo už galimybę išvysti savo gimtinės ar gimtojo miesto teatro spektaklį ir mylimus aktorius. „Tai ir įkvepia, ir suteikia sparnus bei pasitikėjimo, padrąsina. Tai buvo geras sprendimas“, – atvirauja.

Kol epidemiologinė situacija leis lankytis renginiuose, žiūrovai bus laukiami teatro salėse, tačiau jei teks išgyventi pavasario scenarijų ir vėl, VŠDT ketina pasiūlyti virtualius, kokybiškai nufilmuotus spektaklius. Tiesa, žiūrovams už juos jau tektų susimokėti, juo labiau kad ir pavasarį buvo tokių, kurie klausdavo, kaip galima pervesti pinigų už „bilietą“ teatrui.

Beje, vieno VŠDT spektaklio – „Tobula pora“ – įrašas rugpjūčio pabaigoje buvo rodomas net Lenkijoje. Tuo metu, kai buvo numatytos teatro gastrolės. „Tai buvo greitas sprendimas nufilmuoti mūsų salėje kokybiškai ir išsiųsti lenkams. Praeitą savaitgalį įvyko mūsų pirmoji virtuali premjera užsienyje. Mes tiek ilgai laukėme gastrolių, deja, negalėjome išvažiuoti, bet jos bent jau įvyko virtualiai“, – džiaugiasi A. Žvinys.

„Ban­dy­si­me iš­šau­ti“, – apie rugsė­jo 18 d. 18.30 val. pa­si­ro­dy­sian­čią prem­jerą „Re­my­ga“ sa­ko VŠDT va­do­vas Au­ri­mas Žvi­nys. Jo la­bai lau­kia ir žiū­ro­vai – bi­lie­tai se­niai iš­pirk­ti. (VŠDT nuo­tr.)
„Ban­dy­si­me iš­šau­ti“, – apie rugsė­jo 18 d. 18.30 val. pa­si­ro­dy­sian­čią prem­jerą „Re­my­ga“ sa­ko VŠDT va­do­vas Au­ri­mas Žvi­nys. Jo la­bai lau­kia ir žiū­ro­vai – bi­lie­tai se­niai iš­pirk­ti. (VŠDT nuo­tr.)
comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite