Angle down Atgal

Seimo pirmininkės siūlymui tiesiogiai renkamą merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu pritaria ne visos frakcijos

Seime vykusiame antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.Tuo tarpu socialdemokratai siūlo įteisinti šiuo metu galiojantį modelį, kai meras yra ir tarybos narys, ir savivaldybės vadovas.

„Formuluotė yra pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad meras yra vienasmenis valdymo organas. Jis būtų minimas Konstitucijoje, ko nebuvo iki tol“, – po frakcijų susitikimo kalbėjo Seimo pirmininkė, kartu patikslindama, kad meras būtų vykdomosios valdžios institucija.

„Meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas“, – savo siūlymą citavo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

„Bent jau mūsų merai visi pasisakė už tokį modelį, tai yra įtvirtinti šiuo metu galiojantį modelį įdedant į Konstituciją ir sutvarkant įstatymus, o ne kurti kažkokias naujas galias, stumdyti iš politiko į ūkvedį“, – kalbėjo socialdemokratas.

Šį LSDP siūlymą iš esmės palaikė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LSDP) frakcija.

„Mes esame linkę išlaikyti status quo, kad merai būtų savivaldybių vadovai, tarybų pirmininkai, jų nedaryti tik administracijų direktoriais“, – tvirtino A. Norkienė.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė teigė nematanti prieštaravimo valdžių atskyrimo principui, kuris galioja parlamente aiškiai apibrėžiant institucijas, turinčias įstatymo leidybos teisę bei turinčias vykdomąją valdžią.

„Mums nereikia maišyti Seimo ir Seimo pirmininkės įgaliojimų su savivaldybių rinkimais ir merų galiomis. Tai yra šiek tiek kitaip“, – sakė „valstietė“, pabrėždama, kad nepalaiko ir merų kadencijų apribojimo idėjos.

„Aš nežinau, ar Europoje yra merų, kuriems būtų nustatytos kadencijos. Parodykite man tą šalį“, – kalbėjo A. Norkienė.

Tuo tarpu valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad siekiant įgyvendinti tiesioginius merų rinkimus, būtina atskirti mero, kaip vykdomosios valdžios, ir tarybos, kaip leidžiamosios valdžios, funkcijas.

„Mums kelia abejonių, ar meras, kuris būtų tarybos pirmininkas, ar jis gali būti renkamas tiesiogiai (...) mūsų didžiausia frakcija nori merų, kurie būtų renkami tiesiogiai tokiu pačiu būdu kaip ir šiandien. Kad šitą dalyką įtvirtintume, mes manome, kad reikia ganėtinai aiškiai apriboti, jog meras yra vykdomosios valdžios vadovas“, – teigė konservatorius.

ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę inicijavo pirmąjį Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite