Seimas pritarė siūlymui statybininkų identifikavimui naudoti „Sodros“ sistemą

Vilnius
Dainiaus Labučio nuotr.
Etaplius.lt Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Seimas antradienį pritarė skubos tvarka teikiamoms Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) rengtoms pataisoms, kuriomis norima nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiai statybininkų identifikavimo tvarkai, užuot kūrus naują, pritaikyti „Sodros“ informacinę sistemą.

Statybos ir dar keturių lydinčiųjų įstatymų pataisas po pateikimo palaikė 82 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 4 – susilaikė.

Skuba reikalinga, kadangi Seimas jau anksčiau priėmė nutarimą nuo kitų metų pradžios kiekvienam statybų darbuotojui turėti identifikacinį QR kodą, įrodantį, kad asmuo Lietuvoje dirba teisėtai.

Už įstatymo svarstymą skubos tvarka balsavo 60 Seimo narių, 18 balsavo prieš,  9 – susilaikė.

SADM skaičiavimais, naujos duomenų bazės kūrimas kainuotų 1,3 mln. eurų, tuo metu „Sodros“ sistemai atnaujinti bei QR kodui ir mobiliosioms programėlėms sukurti pakaks 50 tūkst. eurų. Dar 11 tūkst. eurų pareikalautų Mokesčių mokėtojų registro pritaikymas.

Anot socialinės apsaugos viceministro Vytauto Šilinsko, skaitmeninis statybininko ID būtų tikrinamas panašiai kaip Galimybių pasas. QR kodą suteiktų „Sodra“.

V. Šilinsko teigimu, „Sodra“ jau kaupia ir turi visus reikalingus duomenis, o per jos sistemą informacija teikiama ir kontroliuojančioms institucijoms.

Parlamente jau priimtomis pataisomis siekiama mažinti šešėlį statybų sektoriuje, – pasinaudodamos statybos darbuotojų identifikavimo informacine sistema, kontroliuojančios institucijos galės identifikuoti neskaidriai statybose dirbančius asmenis.

Anot pataisų rengėjų, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos sektoriaus priežiūrą vykdančios įstaigos negali tiksliai nustatyti nelegalius darbuotojus samdančių rangovų, kurie dėl to išvengia atsakomybės.

SADM duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje teisėtai dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimą ir 14 tūkst. – pagal veiklos pažymą. Tai sudaro apie 7 proc. visų socialiniu draudimu apdraustųjų fizinių asmenų Lietuvoje, tačiau statybų sektoriuje užfiksuojama daugiau kaip 50 proc. visų dirbusių nelegaliai (įskaitant nedeklaruotą darbą ar įdarbintus asmenis, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos).

Ministerija skaičiuoja, kad samdydamos darbuotojus neteisėtai bendrovės neapskaito 500–700 mln. eurų pajamų. Tokie asmenys gali būti išnaudojami, neturi darbo sutarčių, nėra užtikrinamos tinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos, nesuteikiama socialinė apsauga, nurodo SADM.

Vasaros viduryje Seimo priimtuose teisės aktuose, kuriuos buvo parengusi ankstesnė Vyriausybė, buvo numatyta sukurti naują Skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo sistemą. Sistemoje buvo planuota kaupti duomenis, susijusius su statybininko ID kodo turėtoju – fiziniu asmeniu, atliekančiu statybos darbus, tiek darbo sutarties pagrindu, tiek vykdant savarankišką veiklą, ir duomenys apie jo darbdavį.

Pateiktos pataisos toliau bus svarstomos Socialinių reikalų ir darbo, Biudžeto ir finansų bei Teisės teisėtvarkos komitetuose. Į Seimo plenarinę salę jos turėtų grįžti gruodžio 16 d.