Angle down Atgal

Šaukš­tus ry­ja žu­vys, rie­šu­tus spaud­žia žvėrys, ša­ku­tes sau­go kry­žiai

Iš Pau­liaus Ga­launės su­rink­tos med­žio dro­ži­nių ko­lek­ci­jos, su­gu­lu­sios į dvi kny­gos „Lie­tu­vių liau­dies me­nas“ da­lis, jau pri­statė­me vaikų žais­lus, ta­bo­ki­nes, plunks­na­ko­čius ir laz­das. Šįsyk kvie­čia­me iš­vys­ti, ko­kie ne­įtikė­ti­nai dailūs bu­vo vir­tuvės įran­kiai – šaukš­tai, ša­kutės, spaus­tu­kai rie­šu­tams. Kai ku­riuos, ro­dos, net būtų gai­la nau­do­ti – jie pui­kiai tiktų me­ni­nių darbų eks­po­zi­ci­joms.

Šie įran­kiai jau pri­me­na me­no dir­bi­nius, kur pa­ro­do­mas meist­ro iš­ra­din­gu­mas ir kruopš­tu­mas. Dau­gybė įvai­rių or­na­mentų, o šaukš­tai dėl jų at­ro­do pra­ban­giai.
Šie įran­kiai jau pri­me­na me­no dir­bi­nius, kur pa­ro­do­mas meist­ro iš­ra­din­gu­mas ir kruopš­tu­mas. Dau­gybė įvai­rių or­na­mentų, o šaukš­tai dėl jų at­ro­do pra­ban­giai.

Ant šaukštų kotų – ir žuvys, ir kryžiai

Tiek šaukštų, tiek šakučių raštų įvairovė – plati. Nuo, regis, ganėtinai paprastų, kur tėra keli išraižymai ar išdrožtos žuvys, iki sudėtingais raštais pasižyminčių ir turinčių net religinių motyvų. Universali yra tik šaukštų forma, o štai meninis meistriškumas atskleidžiamas drožinėjant kotus. „Šaukšto gražumas priklauso nuo kotelio traktavimo, nuo jo santykio su šaukšto galvute ir nuo kotelio ornamentavimo“, – rašoma knygoje.

Vir­tuvės įran­kiai išd­rož­ti taip, kad, ro­dos, žuvis ry­ja šaukštą.
Vir­tuvės įran­kiai išd­rož­ti taip, kad, ro­dos, žuvis ry­ja šaukštą.

Kai kurie koteliai, anot P. Galaunės, buvo paprasti, bet pagražinti ornamentais, vėliau liaudies meistrai tobulino techniką, jų darbai akivaizdžiai sudėtingėjo: „Vėlesniais laikais tie raštai kito, darėsi sudėtingesni, įgijo stilizuotos augmenijos elementų.“

Labai įdomus atvejis – kartu su šakute sujungtas šaukštas. „Nežinia, ar čia vien meistro išradingumas, ar tai susiję su nežinomu mums papročiu“, – pastebima knygoje.

O šis šaukš­tas išs­kir­ti­nis tuo, kad žu­vis ry­ja ne šaukštą, o kitą ma­žesnę žuvį. Įdo­mus med­žio drožė­jo kūry­bi­nis spren­di­mas.
O šis šaukš­tas išs­kir­ti­nis tuo, kad žu­vis ry­ja ne šaukštą, o kitą ma­žesnę žuvį. Įdo­mus med­žio drožė­jo kūry­bi­nis spren­di­mas.

Medinės šakutės ir peiliai – tik minkštam maistui

XX amžiaus pradžioje imtos naudoti ir medinės šakutės bei peiliai. Spėjama, kad jų poreikis atsirado dėl svarbios priežasties. „Šitokių šakučių ir peilių atsiradimas paaiškinamas metalinių šios rūšies dirbinių trūkumu, o ne vien meistrų noru surasti daugiau galimumų drožinėti“, – knygoje „Lietuvių liaudies menas“ rašo autorius.

Ko­kie smagūs at­ro­do šie rie­šutų spaus­tu­kai. Įde­di į burną rie­šutą ir žvėris juos „su­triauš­ki­na“.
Ko­kie smagūs at­ro­do šie rie­šutų spaus­tu­kai. Įde­di į burną rie­šutą ir žvėris juos „su­triauš­ki­na“.

Tiesa, šiais mediniai įrankiais bet kokio maisto negalėdavai valgyti. Pavyzdžiui, mėsos patiekalų su jais ir norėdamas neįveiktum. „Medinės šakutės ir peiliai buvo vartojami valgant minkštus iš tešlos ar bulvių pagamintus patiekalus“, – atkreipiamas dėmesys knygoje.

Dar vie­ni įdomūs spaus­tu­kai su žmo­nių vei­dais. At­ro­do kaip tik­ros med­žio skulptū­ros, o ne įran­kis rie­šu­tams spaus­ti.
Dar vie­ni įdomūs spaus­tu­kai su žmo­nių vei­dais. At­ro­do kaip tik­ros med­žio skulptū­ros, o ne įran­kis rie­šu­tams spaus­ti.

Spaustukai riešutams – lyg skulptūros

Labai daug meistriškumo reikalavo riešutų spaustukų drožimas. Nors būdavo ir ganėtinai paprastų, tačiau akį traukia tie, kurie išdrožti reljefiškai.

„Įdomesni yra skulptūrinių formų spaustukai – tai dažniausiai žmogaus arba žvėries galva, kartais net visa žmogaus bei žvėries figūra“, – rašo P. Galaunė knygoje. Tokios galvos riešutus tiesiog prarydavo – riešutas įdedamas į burną ir čia suspaudžiamas.

Šio­je nuo­trau­ko­je ma­to­mi kar­tu su­jung­ti šaukš­tas ir ša­kutė. Abu jie išd­rož­ti la­bai pa­pras­tai, be jo­kių iš­rai­žymų, bet kodėl juos meist­ras su­jungė – lie­ka pa­slap­tis.
Šio­je nuo­trau­ko­je ma­to­mi kar­tu su­jung­ti šaukš­tas ir ša­kutė. Abu jie išd­rož­ti la­bai pa­pras­tai, be jo­kių iš­rai­žymų, bet kodėl juos meist­ras su­jungė – lie­ka pa­slap­tis.
Dro­žinė­jant vir­tuvės įran­kius, ne­bu­vo nu­tols­ta­ma nuo re­li­gi­jos. Štai šie šaukš­tai ir ša­kutė pa­puoš­ti kry­žiu­mi.
Dro­žinė­jant vir­tuvės įran­kius, ne­bu­vo nu­tols­ta­ma nuo re­li­gi­jos. Štai šie šaukš­tai ir ša­kutė pa­puoš­ti kry­žiu­mi.
comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite