Angle down Atgal

Ru­duo re­kor­diš­kai šil­tas. Gry­bau­si­me ir gruodį?

Įkvėpti gai­vaus oro, ištrū­kus iš namų, ne­re­tas pa­su­ka į gamtą, miš­kus. O ten vis dar pa­si­tin­ka gry­bai, akį pra­džiu­gi­na te­be­žy­din­tys au­ga­lai. Pa­sak Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos kli­ma­to­lo­go Do­na­to Va­liu­ko, nors kli­ma­tas ir šiltė­ja, to­kių reiš­ki­nių kas­met tikė­tis ne­derėtų. „Tai grei­čiau išim­tis nei tai­syklė“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Grybai lapkritį – tikrai ne kasmet

„Šie metai iš tiesų gana anomalūs. Lietuvoje tiek rugsėjis, tiek spalis buvo labai šilti ir rekordiniai mėnesiai, kalbant net apie daugiau nei pusės šimto metų duomenis“, – teigia klimatologas. Šis ruduo džiugino mus net keliais laipsniais aukštesne temperatūra nei įprasta norma. Tai yra pakankamai daug, jei turime dviem ar trimis laipsniais daugiau, nei turėtų būti pagal daugiamečius vidurkius.

Apie grybus miškuose lapkritį turbūt seneliai net nepasvajodavo, o štai šiemet tokių įrašų ir nuotraukų iš miškų vis dar galime užtikti socialiniuose tinkluose. Ar prie tokių gamtos reiškinių jau reikėtų pratintis ir jų tikėtis nuolat? D. Valiukas ramina – tikrai ne.

„Tai negali būti taisyklė. Šį rudenį turėjome labai mažai dienų, kai buvo neigiama oro temperatūra. O tai pakankamai palanku augalams ir grybams. Stebima tendencija, vykstant klimato kaitai, kad tokių dienų mažėja tiek rudenį, tiek žiemą. Bet vėlgi – kiekvieni metai unikalūs ir gali būti, kad jei kitąmet bus panašus oras, bet kokios penkios dienos bus šaltos, tai tą procesą išardys. Dabar du mėnesiai buvo rekordiškai šilti, o ir šis lapkritis labiau primena spalio pradžios orus, tad grybams augti tai palanku“, – sako jis.

Metų laikų ribos kinta

O ar gali būti, kad besitęsiantys šiltesni mėnesiai tarsi pakeičia nusistovėjusias metų laikų ribas? Klimatologas pritaria – šiltėjant klimatui, sezonai taip pat keičiasi.

„Pagrindinė tendencija – trumpėjančios žiemos. Jos iš tiesų prasideda vėliau, tai jau nebūna gruodžio pradžia, žiema nusistumia tolyn. Dažnai dabar gruodis Lietuvoje būna išvis be sniego. Praėjusieji metai buvo išskirtiniai – sniego beveik nebuvo. Žiema anksčiau ir baigiasi, pavasaris prasideda anksčiau. Ir kovo mėnuo sparčiai šiltėja. Prieš keliasdešimt metų juk dar sniego būdavo, dabar tai jau pavasario mėnuo“, – pasakoja pašnekovas.

Apskritai pastarieji keleri metai Lietuvą lepino gana šiltu rudeniu ir žiema. Imame pamiršti, kokie apsimuturiavę ir su žieminiais batais stovėdavome šalia artimųjų kapų per Vėlines, imame ilgėtis baltų Kalėdų… Bet iš tiesų, anot klimatologo, spartūs klimato kaitos pokyčiai Lietuvoje prasidėjo gerokai anksčiau – paskutinį praeito šimtmečio dešimtmetį.

„Tikrai yra tiesos. Bet net ir dabar, vykstant klimato kaitai, atskiros lapkričio 1-osios gali būti pakankamai šaltos ir gali tekti stovėti su šiltesnėmis striukėmis. Klimato kaita nereiškia to, kad bus vis šilčiau ir šilčiau… Bet yra tokia tendencija, kad šiltesnių orų bus daugiau nei šaltesnių. O kitokie orai iš tiesų būdavo prieš keliasdešimt metų, ne prieš keletą, nes penkeri ar dešimt metų –
tikrai ne klimato kaita, tai per trumpas laikotarpis. Klimato kaita apima ilgesnį laiko tarpą. Tam tikrų dalykų atrodymas visada turi subjektyvumo. Mums dažnai gali atrodyti, kad taip nėra buvę, nors pokyčių ir anomalijų būna visada“, – sako D. Valiukas.

Žiemos laukia su šlapdriba

Ateinančiomis žiemomis tikėtis daug sniego, ko gero, nereikėtų. D. Valiukas sako, kad šiltėjančios žiemos pasižymės dažnesne šlapdriba, atodrėkiais, o sniegas bus labai nepastovus reiškinys.

Ir apie šią žiemą kalbėti dar gerokai per anksti, tačiau pagal išankstines mėnesio prognozes galima spėti, kad su kalendorinės žiemos pradžia ji tikrai nesutaps. „Prognozės mėnesį į priekį yra preliminarios. Pagal dabartinę tendenciją vyraus teigiamos anomalijos – bus apie laipsniu šilčiau, nei pas mus įprastai būna. Krituliai prognozuojami dar sunkiau, bet kol kas jie numatomi labai artimi daugiametėms normoms“, – sako klimatologas.

Daugės stichinių reiškinių

Kalbant apie klimato kaitos procesus, neišvengiame stichinių ar pavojingų reiškinių temos. Nors D. Valiukas sako, kad balandžio potvyniai, užplūsdavę tirpstant sniego sankaupoms, jau praeityje, tačiau stichiniai reiškiniai, tokie kaip stiprios audros, liūtys, sausros, mūsų neaplenks.

„Čia toks klasikinis klimato kaitos poveikis, kad kinta ne tik temperatūra, bet dažnėja ir stichiniai gamtos reiškiniai. Lietuvoje kažko ypač siaučiančio neturime, bet dažnėja intensyvūs liūtiniai krituliai, kai per trumpą laiką iškrenta labai didelis jų kiekis. Dažnėja ir sausros, škvalai“, – tikina jis.

Žinoma, dažnesni krituliai ar sausros privers pagerinti tiek atskirų miestų infrastruktūrą, kuri dabar neretai nukenčia dėl gausesnių liūčių, tiek, tarkime, žemės ūkio atstovai turėtų pasiruošti galimoms gamtos išdaigoms.

Anot klimatologo, yra dvi pagrindinės kryptys, ką žmonės gali daryti, vykstant klimato kaitai. „Pirmiausia švelninimas, t. y. taršos mažinimas, kad klimatas ne taip kistų. O kadangi klimatas jau keičiasi ir ateinančius dešimtmečius procesas greitės, ką mes bedarytume, teliks antroji kryptis – prisitaikymas prie kintančio klimato. Prisitaikymo priemonių yra ir jos priklauso nuo atskiro sektoriaus“, – teigia pašnekovas.

Kalbų per mažai

Visas pasaulis jau seniai kalba apie būtinus pokyčius, kad Žemė mažiau nukentėtų nuo taršos, stabilizuotųsi klimato kaitos procesai. Ar turime iš to jau kokios nors naudos?

„Globaliu mastu žiūrint, kiek yra visoje Žemėje šiltnamio dujų emisijos išmetimo į atmosferą, tai, nepaisant visų kalbų, kasmet šių dujų koncentracija didėja. Na, šie metai dėl COVID-19 bus kitokie, grįšime gal dešimtmečiu atgal, bet kalbos kalbomis, o augimas vyko jau keletą dešimtmečių“, – sako klimatologas.

Negana to, procesai yra įsibėgėję, tad net jei dabar visame pasaulyje staiga iki nulio sumažintume šiltnamio dujų išmetimo į atmosferą emisiją, dar gyventume tokiame klimate, kurį nulėmė prieš kelis dešimtmečius vykę taršos procesai. „Klimatas šiltų iš inercijos. Kiekvienas žmogus turėtų suprasti, kad klimato kaitos procesai vyksta ir reikia abiejų priemonių – taršos mažinimo ir prisitaikymo. Tie oro taršos mažinimo siekiai ir tikslai, kurie deklaruojami dabar, yra per maži, kad duotų reikiamą poveikį“, – teigia D. Valiukas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite