Angle down Atgal

Rekomendacija saugiau lenkti dviratininkus – kas pasikeitė?

Nors nuo praėjusių metų Lietuvoje galioja dviratininkų lenkimo saugiu atstumu rekomendacija, eismo ekspertai pripažįsta, kad tautiečiams dar yra kur tobulėti. Pastebima, kad automobilių vairuotojai vis dar per mažu atstumu lenkia dviratininkus, taip pat lenkimo manevrus atlieka pavojingose kelio atkarpose ir nepaisydami Kelių eismo taisyklių (KET). Socialinės iniciatyvos „Pusantro metro“ sumanytojai viliasi, kad jau netrukus situacija ims sparčiau keistis į gera. Tereikia visiems pradėti nuo savęs – net ir patiems dviratininkams.

Idėja gimė kartu su vairuotojais

Draudimo bendrovė ERGO kartu su dviratininkais, Lietuvos kelių policijos tarnyba, „Velomaratonu“ ir kitais partneriais iniciatyvą „Pusantro metro“ įgyvendino praėjusiais metais. Pasak bendrovės Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovo Rimvydo Pociaus, idėja realizuoti šią iniciatyvą gimė iš susitikimų su dviratininkų bendruomenėmis, o atlikta reprezentatyvi vairuotojų apklausa atskleidė, kad didžioji dalis jų įžvelgia dviratininkų lenkimo problemą.

„Net 75 proc. respondentų pritarė, kad lenkdamas dviratininką transporto priemonės vairuotojas turėtų laikytis konkretaus atstumo. Trečdalis vairuotojų jį ir įvardijo – pusantro metro. Matydami tokius rezultatus ir spragą KET, nusprendėme inicijuoti pokyčius ir įtvirtinti nuostatą, kokiu saugiu atstumu turėtų būti lenkiami dviratininkai“, – teigia R. Pocius.

Jis pripažįsta, kad diskusijų dėl konkretaus atstumo, kuriuo reikėtų lenkti dviratininkus, būta ir anksčiau, tačiau tik pernai ši idėja galiausiai virto realybe.

„Pagal Susisiekimo ministerijos parengtą siūlymą, nuo praėjusių metų rudens nustatyta rekomendacija, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, lenkdami dviratininkus, tai darytų ne mažesniu kaip 1 metro atstumu, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažesniu kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau“, – primena R. Pocius.

Situacija gerėja palaipsniui

Nors rekomendacija į KET įtraukta jau daugiau nei pusę metų, pripažįstama, kad dar ne visi vairuotojai paiso šio punkto. Kaip pasakoja Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas ir dviračių treneris Vaidas Rimkus, išmynus į gatvę gana dažnai tenka susidurti su automobilių vairuotojų keliamu pavojumi.

„Situacija kol kas pernelyg nepasikeitė. Iki šiol vairuotojai vis dar dažnai galvoja, kad dviratininkas turi važiuoti kuo arčiau kelio krašto, toks mąstymas užsilikęs dar nuo sovietmečio. Dar vienas dalykas – vairuotojai patys neskaito naujausių taisyklių ir jų nėra pasiekusi informacija, kaip rekomenduojama lenkti dviratininkus“, – įsitikinęs V. Rimkus.

Profesionalus dviratininkas pastebi, kad KET dažniau nepaiso vyresni vairuotojai, jie taip pat nevengia signalizuoti dviratininkams, kad šie pasitrauktų į šalį, o kartais ir visai prispaudžia juos prie kelio krašto.

„Paskui jie atsiprašinėja. Vis dėlto neretai būna, kad, prie sankryžos sustojus dviratininkui, privažiavęs automobilis sustoja prie pat, nepaisydamas jokio pagarbaus atstumo, jau nekalbant apie rekomenduojamą“, – priduria dviratininkų treneris.

Būtina atnaujinti žinias

Kaip sako V. Rimkus, pavojingo dviratininkų lenkimo problema egzistuoja ne tik mieste, kur eismas intensyvus, bet ir užmiesčio keliuose. Čia vairuotojai ne tik lenkia dviratininkus pavojingu atstumu, bet ir atlikdami manevrą nė kiek nesumažina greičio, nerodo posūkio signalų.

„Tai pavojingiausias dalykas, nes jei važiuoji vienas, tave aplenkia gana arti ir nerodant jokio manevro. O sukeltas vėjo gūsis vis tiek stipriai dviratininką paveikia“, – akcentuoja „Dviračių mokyklos“ atstovas.

Pašnekovo teigimu, konkretus pusantro metro dviratininkų lenkimo atstumas jau kurį laiką įtvirtintas tokiose užsienio šalyse kaip Italija, Ispanija ir Prancūzija, kur ir eismo kultūra yra labiau pažengusi. V. Rimkus viliasi, kad Lietuvoje netrukus situacija taip pat pasikeis.

Pašnekovo teigimu, kad tai įvyktų, KET žinias turėtų atnaujinti ne tik patys vairuotojai, bet ir dviratininkai – jiems taip pat galioja saugaus lenkimo principai.

„Ši rekomendacija yra gera pradžia, tačiau vairuotojams trūksta informacijos apie tinkamą dviratininkų lenkimą. Vairavimo mokyklos apie tai jau žino daugiau ir viską perduoda būsimiems vairuotojams, bet esami vairuotojai vis dar stokoja žinių. Apie tai turėtų būti daugiau kalbama viešojoje erdvėje, o prie to galėtų aktyviau prisidėti tiek atsakingos valstybinės institucijos, tiek socialiniai partneriai“, – teigia V. Rimkus.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite