Angle down Atgal

Raus stogus ir vers medžius: Lietuvą vis dažniau siaubs audros ir pūgos

Stiprus pastarųjų savaičių snygis pridarė daug žalos ir įnešė chaoso į mūsų kasdienybę. Blogai. Tačiau dar blogiau tai, kad tokie reiškiniai ateityje tikrai nepasidarys retesni. Klimatologai įspėja, kad stichijos siautėjimų ateityje patirsime vis daugiau.

Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių paplitusi klaidinga nuomonė, kad klimato kaita ir pasaulinis atšilimas pasireiškia vis šiltėjančiais orais ir tuo, kad šiaurinėse šalyse po kurio laiko ims augti ananasai.

Tikrovė tokia, kad besikeičiantis klimatas labiausiai pasireiškia ekstremaliais gamtos reiškiniais. Ir tai vyksta jau dabar. Kaip Alfa.lt sakė klimatologas dr. Arūnas Bukantis, per maždaug pastaruosius 70 metų audrų, škvalų ir panašių gamtos reiškinių dažnumas Lietuvoje išaugo 2–3 kartus.

„Klimato kaita pasireiškia ne tik atšilimu, bet ir vis dažnesniu trumpalaikių ir ilgalaikių ekstremalių klimato reiškinių pasikartojimu. Tokių reiškinių sąrašas yra ilgas. Pavyzdžiui, žiemą vis dažniau fiksuojamos šlapdribos, intensyvūs snygiai, apšalai ir pūgos. O vasarą – stiprios liūtys, škvalai, viesulai ir didelio karščio bangos“, – sakė A. Bukantis ir pabrėžė, kad tai – tik nepageidaujami trumpalaikiai reiškiniai. Vis dažniau pasitaiko ir ilgalaikių, tokių kaip sausros arba kelias savaites trunkantys lietūs.

„Pavyzdžiui, šylant klimatui, matome, kad vis ilgėja sezonas, per kurį gali užplūsti karščio bangos. Dabar jos užeina jau ne tik vasarą, bet ir vėlyvą pavasarį arba net rudenį. Žiemos speigai atitinkamai užeina rečiau. Jei karščio (virš 30 laipsnių) dienų skaičius išaugo vidutiniškai 2–3 kartus, tai speigų pasikartojimas sumažėjo 2,5 karto“, – teigė klimatologas.

Žiema taip pat darosi vis nepastovesnė. Kaitaliojasi šalčio ir atlydžio laikotarpiai. Tą pačią žiemą kelis kartus iškrenta sniegas, kurį keičia atlydys ir pašalas. Tokie reiškiniai padaro skaudžių nuostolių ūkininkams.

Unsplash.com nuotr.
Unsplash.com nuotr.

Per pastaruosius 30 metų fiksuojamas aiškus sausrų dažnėjimas. Kartais jos kartojasi net 3 metus iš eilės, kas anksčiau mūsų kraštui buvo nebūdinga.

Be to, dažnėja kompleksiniai ekstremalūs, kai vienu metu puola kelios stichijos. Pavyzdžiui, vasarą susidaro dideli kamuoliniai debesys ir vienu metu smogia ir perkūnija, ir škvalas, ir kruša, ir liūtis.

„Pastebėta, kad tokie reiškiniai tampa vis dažnesni. Be to, jei anksčiau jie buvo būdingi Vakarų Lietuvai, tai dabar jie ne rečiau užklumpa ir rytinę šalies dalį, kurioje anksčiau pasireikšdavo retai“, – sakė A. Bukantis.

Anot klimatologo, Lietuvoje dažniau fiksuojamas ir kitas, daug žalos padarantis reiškinys – šalnos. Šylant klimatui, pavasaris darosi vis ankstyvesnis ir augalija ima skleistis vis anksčiau, bet ją pakerta vėlyvą pavasarį arba net birželio pradžioje užklumpančios šalnos.

Įdomu, kad žmogus iš esmės nepastebi klimato kaitos: metinė temperatūra kyla nežymiai ir mes priprantame prie to. „Klimato kaitą žmogus ima suvokti praktiškai tik tada, kai patiria pavojingų reiškinių, nes jie daro labai juntamą piniginę žalą ir kelia žmogui pavojų. Šiuo atžvilgiu mokslininkams beveik nereikia įrodinėti, kad padėtis keičiasi“, – sakė klimatologas.

„Dažniau pasireiškia reiškiniai, kurių žmogus niekaip negali ignoruoti arba prie jų priprasti. Pastatai neatlaiko sniego apkrovos arba vėjo, hidroizoliacija neatlaiko šoninio vėjo su lietumi. Tokių reiškinių pasitaiko vis dažniau, ir, tarkime, draudimo bendrovės tai jau žino pačios, be klimatologų konsultacijų“, – teigė A. Bukantis.

Nors klimato stebėjimai, kai lyginami dešimtmečio arba ilgesnio laikotarpio duomenys, aiškiai rodo, kad pavojingų reiškinių dažnumas intensyvėja, problema yra ta, kad trumpalaikių stichijos siautėjimų neįmanoma numatyti.

„Neįmanoma pasakyti, kiek audrų bus kitais metais. Galbūt nė vienos. To negali prognozuoti ir prieš mėnesį. Hidrometeorologai gali tik beveik jo išvakarėse perspėti gyventojus“, – sakė A. Bukantis.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite