Angle down Atgal

R. Karoblis: visuomenės ir kariuomenės vienybė - geriausias partizanų atminties įamžinimas

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, sekmadienį, 12 kilometrų visi norintieji keliavo Šimakaičių giria iki pagrindinio ir atsarginio generolo Jono Žemaičio-Vytauto bunkerių, vyriausiosios partizanų vadavietės, dar vadinamos „prezidentūra“, Jurbarko rajone.

Kartu su visais žygiavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad „Visuomenės ir kariuomenės vienybė tęsiasi jau ilgus metus ir tebūna ji geriausias partizanų atminties įamžinimas“.

Žygeiviai prie vyriausiosios partizanų vadavietės - „prezidentūros“ - minėjo J. Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, kartu pagerbė visus Lietuvos partizanus. Čia aidėjo Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų atliekamos atminimo salvės, skambėjo partizanų dainos.

12 km žygio trasa driekėsi Lapgirių mišku iki Vidaujaitės upelio, Pavidaujo mišku iki buvusio atsarginio gen. J. Žemaičio-Vytauto bunkerio, o nuo čia 1,2 km atstumu, kirtus Vidaujos upelį, Šimkaičių girios pradžioje buvo įrengtas pagrindinis gen. J. Žemaičio-Vytauto bunkeris, vyriausioji partizanų vadavietė, dar vadinama „prezidentūra“.

Šimkaičių girios bunkeris buvo paskutinis J Žemaičio-Vytauto prieglobstis. Čia partizanų vadas išbuvo nuo 1951 m. gruodžio iki 1953 m. gegužės 30 d., kuomet bunkeris buvo išduotas, o vadas suimtas įmetus į bunkerį migdomųjų dujų granatą.

Bunkeris vadinamas „prezidentūra“, nes pagal Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaraciją Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę J. Žemaitis-Vytautas turėjo eiti Prezidento pareigas iki tol, kol bus surengti visuotiniai demokratiški rinkimai. 2009 m. Seimas pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. J. Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Prezidento pareigas.

Paskutinis ketvirtojo Lietuvos Prezidento būstas buvo ankštas (2m x 3m x 1,8 m), nešildomas, įrengtas palei tuomet ėjusį miško keliuką. Kaip pasakoja ilgametis bunkerio prižiūrėtojas Antanas Puišys, iškastas žemes vyrai nešdavę apie tris kilometrus ir supildavę į patikimų ūkininkų laukus. Antano tėvo užduotis buvo kasdien porą kartų pravažiuoti tuo miško keliuku, kad dulkės nugultų ant bunkerio angą saugančios eglutės, o nereikalingi pėdsakai prapultų po vežimo ratais.

Atsarginis bunkeris buvo paruoštas visai netoli, už gero kilometro, šiuo metu toje vietoje pastatytas kryžius.

„Prezidentūrą“ Šimkaičių miške 1992 m. surado du Girdžių gyventojai -Vytautas Mačiulis ir Vytautas Lekutis, o 1995 m. bunkeris atkurtas ir prie jo pastatytas paminklinis akmuo. 2005 m. vadavietė paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Vilniuje sekmadienį taip pat vyko renginiai, skirti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai - prie Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje, vyko iškilminga valstybės, istorinės, ES ir NATO vėliavų keitimo ceremonija bei prie partizanų generolo J. Žemaičio-Vytauto paminklo padėtos gėlės.
ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite