Angle down Atgal

Prisiminimuose – miestas ir mokykla

Čia buvo pelkė ir klampynė

– Kai žvalgausi po šventiškai išsipuošusį Naujosios Akmenės miestą, man kartais pasirodo, kad tai  pasaka, – sako rajono centro gyventoja Ona Adomaitytė- Martinaitienė. – Aš čia gimiau, užaugau ir labai puikiai prisimenu, kokios čia  buvo  pelkės ir klampynės.

Sovietmečiu žmonės  važiavo į Kazachstaną „užkariauti“ plėšinių,  jaunuomenę gundė vykti į  Amūro- Baikalo magistralės statybas… Iš visos Lietuvos ir iš Rusijos pakraščių  važiavo į Karpėnus ir statė  cemento gamyklą bei  šalia jos augančią gyvenvietę. O. Martinaitienės tėvai, iš vienos ir iš kitos pusės  seneliai ir proseneliai gyveno Gaušiuose, Pašakarniuose, Stipirkiuose. Kur dabar Stipirkių sodai, stovėjo Adomaičių namai, permainos  aplinkui skatino  slinktis  arčiau miesto. Onutė  primena, kad dabartinėje Statybininkų gatvėje  buvo nutiesti siauruko geležinkelio bėgiai ir  jais būsimam miestui   atveždavo statybinių medžiagų. Vežė  pabėgiais, nes nebuvo įmanoma nei išbristi, nei pravažiuoti.

– Čia, kur dabar apie miestą nusidriekė sodai, buvo klampynių klampynė, mes šokinėdavome nuo kupsto ant kupsto, kad nesušlaptume  kojų.  Čia, kur stovi Eternit Baltic gamykla, buvo tankus ir gražus eglynas…

Onutė paatviravo: niekada nemaniusi, kad reikės pasakoti apie  70 ir daugiau metų  įvykius, apie ano meto  nelengvą dalią, tada gal būtų  daugiau  į atmintį įsidėjusi. Klausinėju ją, norėdama išgirsti apie  to meto  vaikų kelią į mokyklą.  Atgyja tai, kas išjausta, išgyventa.

Mūsų  auklėtoja – L. Tupikienė

– 1950-aisiais mane arkliuku kinkytu vežimu pavėžėjo į mokyklą Karpėnų gyvenvietėje. Ji  stovėjo dabartinėje Taikos gatvėje. Mokykla buvo raudonų plytų, vaiko akimis, nepaprastai graži. O vaikų kiek joje buvo!  Aidėjo įprastas šurmulys,  vaikiškų balsų klegesys… Apie mokyklos pastatą teritorija buvo išbetonuota,  aptverta. Pirmojoje klasėje mus mokė mokytoja Stasiuvienė. Netrukus  ji išvyko gyventi į Akmenę, mus perėmė O. Arleckaitė- Žvaginienė, trečiojoje klasėje  mokė  viena iš pirmųjų miesto mokyklos mokytojų O. Markevičienė. O kai atėjome į septintąją klasę,  auklėtoja paskyrė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją  Laimą Paražinskaitę- Tupikienę…

Daugiau Julijos Sejavičienės užrašytų prisiminimų trečiadienio, sausio 27 d. VIENYBĖJE.

 

Su klasės vadove L. Paražinskaite-Tupikiene.  O. Adomaitytė-Martinaitienė – pirmoji iš dešinės,  kairėje pusėje antra – O. Guginytė, antroje eilėje pirma iš kairės M. Steckytė-Noreikienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite