Angle down Atgal

Primygtinai prašoma rudenį nelesinti gulbių – darote žalą

Ne už kalnų žiema, tačiau neretai žmonės skuba vandens paukščius lesinti jau rudenį. Į tai daugelis žiūri kaip į pramogą, ypač kai atsiveda drauge su savimi ir vaikus.

Deja, bet taip besielgdami gamtai padarote daugiau žalos nei naudos.

Ne pelno siekianti organizacija „Atgal į gamtą – pagalba laukiniams gyvūnams“ savo Facebook paskyroje atkreipia visų dėmesį į šią problemą ir primena, jog rudenį gulbės migruoja – skrenda į neužšąlančius vandens telkinius, kur praleis žiemą.

Tačiau kas dieną maitinamos jos pripranta prie maitinimo vietos ir dažnai neišskrenda netgi vandeniui užšalus! Laiku neišskridusios gulbės žiemą gali žūti. Ar tikrai norite prie to prisidėti?

Organizacija visų prašo migracijos metu nemaitinti vandens paukščių! Taip jūs padėsite jiems nuskristi į žiemavietes laiku.

Nuotraukos herojai – „tėvų palikti“ gulbiukai tvenkinyje Vilniuje. Viena suaugusi gulbė su keliais jaunikliais išskrido, o keli paukščiai liko. Paprastai gulbių šeimos laikosi kartu iki kitų metų pavasario, tačiau toks lesinimas, kaip suprantate, sutrikdo paukščius ir suardo iki tol egzistavusią tvarką ir ryšius.

Pripratinti prie lesinimo paukščiai atsiduria spąstuose

Lietuvos ornitologų draugija taip pat akcentuoja tokio lesinimo sukeliamą žalą.

Pastarosiomis žiemomis šalčiams Lietuvą sukaustant vis vėliau ir trumpiau, nemažai sparnuočių, žiemas įprastai leidžiančių Vakarų Europos šalyse, neskuba jas pasiekti ir iki Lietuvą užplūstant  didesniems šalčiams, apsistoja mūsų šalyje.

Nemažai žmonių, vedini gerų norų, neįvertina realios situacijos ir žvelgdami tik į kalendorių skuba „į pagalbą“ paukščiams, kurios jiems dar tikrai nereikia.

Neretai tai perauga į perdėtą globos jausmą ir dar migracijos metu skubama gulbes lesinti parduotuvėje prisipirktais batonais, manant, jog taip padedama vandens paukščiams. Tačiau šis kelias, anaiptol, nėra teisingas, o tik sukelia daugiau problemų tiek patiems paukščiams, tiek jais besirūpinantiems ornitologams.

Vyraujant šiltiems orams, gulbės nebylės, kaip ir kiti vandens paukščiai, neskuba skristi į įprastines žiemojimo vietas, nes natūralaus maisto jiems pakanka ir Lietuvos vandenyse.

Pradėjus juos papildomai maitinti neatėjus tikriems šalčiams, paukščiams suformuojamas įspūdis, jog tuose vandenyse, kur tuo metu jie apsistoję yra neišsenkami maisto ištekliai, todėl jie nesiekia skristi į piečiau esančius regionus, kur vandens telkiniai neužšąla net šaltomis žiemomis ir kuriose yra pakankamai pilnaverčio maisto.

Mat būtent maisto stygius yra vienas iš stimulų, skatinančių paukščius migruoti ieškant geresnių mitybos sąlygų.

Taigi, jaukinamos ir lesinamos gulbės kiekvienais metais vis gausiau pasilieka žiemoti netinkamose joms vietose, o užklupus didesniems šalčiams, kuomet mažėja atviro vandens plotai, o aplinkiniai telkiniai jau pilnai užšalę, paukščiai nebeturi galimybės perskristi kitur, kur dar yra natūralaus maisto.

Taip paukščiai tampa priklausomi tik nuo žmogaus globos, nors natūraliai, jie galbūt būtų ramiai leidę žiemą žymiai palankesnėje aplinkoje.

Stebimas paukščių nutukimas

Dar blogiau, jau per daugelį metų susiformavo tradicijos paukščius šerti balta duona ar net įvairiomis bandelėmis, juoda duona. Tuo būdu, paukščiai ne tik negaudavo pilnaverčio maisto, kuris užtikrina gerą paukščių būklę, bet nuo tokio pašaro paukščiai ėmė tukti, sutrikdavo jų normali medžiagų apykaita.

Ornitologams pasvėrus kai kurias žiemojančias gulbes, jų svoris net antroje žiemos pusėje, kuomet paukščiai natūraliai gamtoje netenka bent dalies sukauptų riebalų išteklių, gerokai viršijo laukinėje gamtoje sutinkamų individų svorį. Pavyzdžiui, Kaune viena sugauta patelė svėrė net 14 kg, kai literatūroje nurodomas 11 kg maksimalus svoris.

Esant tokiam viršsvoriui bei su nepilnaverčiu maistų negaunant būtinų laukiniams paukščiams medžiagų, gali sutrikti jų fiziologiniai procesai, tame tarpe hormoninė veikla, kas įtakoja tiek jų gebėjimą veistis, tiek jų produktyvumą, t.y. išperintų jauniklių skaičių. Taigi, žmogus ne iš piktos valios, sutrikdo natūralius gamtinius bei paukščių fiziologinius procesus, dėl ko stebime vis daugiau neperinčių gulbių vasaros mėn.

Vietoje batonų, duonų ir bandelių patariama pilti grūdus, kurie gulbėms ir antims yra tinkamiausias lesalas šaltais žiemos laikotarpiais. Tačiau būtent šalčiausiu laikotarpiu stebimas sumažėjęs paukščių mylėtojų aktyvumas, todėl jų suviliotų gulbių gyvybių klausimas dažnai nuguldavo ant Lietuvos ornitologų draugijos pečių.

Būkite atsakingi ir susilaikykite nuo bereikalingo paukščių lesinimo. Tą daryti reikia tik itin šaltais žiemos laikotarpiais. 

Gismeteo.lt 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite