Prie Kūčių stalo - švaria siela ir kūnu

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

63080

Laikotarpis iki Kūčių ir šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą - nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia - atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.

Neišspręstos problemos gali nusikelti į kitus metus

Kūčių vakaras turi būti ne nuovargio, o meilės išraiška, tačiau retai šiuolaikinei šeimininkei pavyksta prie stalo prisėsti nepavargusiai ir nusiraminusiai. Juk reikia paruošti 12 patiekalų, sutvarkyti namus, pasipuošti ir šeimynykščius papuošti šventiniais švariais rūbais.

Senovėje Kūčias pasitikti nusiraminus buvo visiškai realu, nes žiemą esant trumpoms dienoms jokių sunkių darbų ir nebuvo galima dirbti. Daugelis dienas leisdavo ramiai, neskubėdami, nepavargdami.

Galbūt net pasninkas advento laikotarpiu iki Kūčių buvo skirtas ne tik kūnui apvalyti. Juk nepavargdami žmonės turėjo mažiau valgyti, tad stipriau pasistiprinti nereikėdavę.

Pasninko itin laikydavosi dzūkai, kurie visas keturias advento savaites nevalgydavo mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Manoma, kad uoliau pasninkauti vertė maisto stoka. Krikščioniška nežudymo idėja nebuvo akcentuojama - per adventą šeimos skersdavo kiaulę, kad mėsos būtų Kalėdų šventėms.

Prie Kūčių stalo reikėdavo sėsti ne tik švaria siela ir kūnu. Tradiciškai reikėdavo grąžinti visas skolas. Buvo tikima, kad tos problemos, kurių neišspręsi iki Kūčių, tęsis visus kitus metus.

Ant stalo šeimininkės padėdavo devynis, vėlesniais laikais - 12 vegetariškų patiekalų. Devynių patiekalų būtinybė simbolizavo mėnulio kelionę, o dvylika atsiradusių patiekalų - 12 mėnesių, Jėzaus Kristaus apaštalų.

Patiekalai buvo skirti tam, kad kiekvieną mėnesį lankytų sėkmė, gausa, turtai, sveikata.

Dzūkai ant stalo daugiau patiekdavo patiekalų su grybais, uogomis, žemaičiams būtinas valgis buvo "cibulynė", kanapių sėklos, o aukštaičiams - virtinukai, grūdų patiekalai.

Burtai ir apeigos

Susėdę prie Kūčių stalo dzūkai kviesdavo vėles - buvo tikima, kad ir jos per Kūčias apsilanko. Dėl šios priežasties ant stalo nebūdavo dedami aštrūs įrankiai - peiliai ir šakutės, kad vėlės nesusižeistų. Šeimynykščiai valgydavo šaukštais, o eidami miegoti juos palikdavo apvožtus. Jei rytą kieno nors šaukštas buvo aptiktas atverstas, reiškė, kad tas žmogus greitai mirs.

Alkoholio per Kūčias nebūdavo geriama, tik labai nedaug alaus - buvo pasiunčiamas indas aplink stalą, kad visi gurkštelėtų. Linai, aguonos, kanapės ir apyniai - tai nepaprasti augalai, naudoti Kūčių valgiams ruošti.

Šie augalai dėl savo išskirtinių savybių buvę labai svarbūs mūsų protėviams.

Šieną, kuris dedamas po Kūčių stalo staltiese, sušerdavo gyvuliams tikint, kad tada jų nepuls vilkai, jie nenuklys nuo namų, bus vaisingi ir t. t.

Po vaišių, kurių metų reikia paragauti visų patiekalų, įprasta buvo žaisti ir burti. Įprasti Kūčių burtai - spėti, ar kitąmet sukursi šeimą. Reikėdavo imti saują kūčiukų, riešutų, apkabinti tvorą. Jei daiktų bus porinis skaičius, reiškia, vesi ar ištekėsi.

Kūčių vakaro burtas - nusisukti ir mesti batą į duris. Jei bato nosis atsisuks į jas, reiškia, namus kitąmet paliksi. Merginos dar burdavo ant lapelių užrašydamos 12 vyrų vardų ir padėdamos po pagalve. Rytą traukdavo. Tas vyras, kurio vardą ištraukei, turėtų būti skirtasis. Kitas burtas - vakare sūriai sausai pavalgius ir neatsigėrus, einant miegoti šalia lovos reikia pastatyti vandens dubenėlį ir ant jo padėti kokį nors pagaliuką. Naktį susapnuosi jaunikį, kuris ateis tilteliu ir atneš tau atsigerti.

"Blukvilkiai" išvalo kiemus

Šv. Kalėdų rytą visi eidavo į bažnyčią ir dieną įprastai leisdavo su šeima, sočiai vaišindavosi mėsos valgiais, pyragais. Šiuo metu jau nunykusi tradicija - vadinamųjų "blukvilkių" vaikščiojimai po kaimus per Kalėdas.

Veidus pridengę kaukėmis (panašiai kaip per Užgavėnes) keli kaimo vyrai po kiemus tampydavo rąstą (blukį). Apeidavo kiekvieną kiemą, sveikindavo visus su šventėmis, o patys iš šeimininkų gaudavo dovanų.

Vėliau kaimo gale rąstą sudegindavo. Apeiga reikšdavo, kad su rąstu iš kiemo išvelkamos visos bėdos ir nelaimės, o blukį sudeginant visos blogybės panaikinamos.

Sveikinti su šv. Kalėdomis priimta iki Trijų karalių. Tarpušvenčiu buvo daug draudimų, susijusių su darbais - tai laikotarpis, kai reikia švęsti. Žmonės linksmindavosi apie dvi savaites, o vėliau kibdavo į darbus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt