Angle down Atgal

Premjeras: tyrimą dėl greitųjų testų pirkimo bandoma politizuoti

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad tyrimą dėl greitųjų testų pirkimo prieš parlamento rinkimus bandoma politizuoti.

„Mes jau turime kasmetinę ydingą praktiką, kai prieš rinkimus bet tokį tyrimą bandome supolitizuoti, nesvarbu, kokio tipo rinkimai tai būtų“, – antradienį Seime sakė S. Skvernelis.

Premjeras taip pat tvirtino, kad visas su greitųjų testų pirkimais susijusias procedūras atliko atskaitingos institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija – „griežtai laikantis tuo metu galiojusių viešųjų pirkimų įstatymų“.

Premjeras antradienį Seime atsakė į opozicijos Seimo narių raštu užduotą klausimą apie greitųjų testų pirkimą.

Opozicinių liberalų, konservatorių ir socialdemokratų atstovės Vyriausybės vadovo teiravosi, kodėl jis nesustabdė „Vyriausybės rūmuose planuoto, aptarinėto ir koordinuoto pusės milijono greitųjų testų pirkimo, kai tuos pačius testus ir mažesnį kiekį Krašto apsaugos ministerija įsigijo už keturis kartus mažesnę kainą“.

Premjeras tvirtino, kad greitieji testai tuo metu buvo skubiai perkami, nes „ekspertų išvados leido priimti tokius sprendimus, kad reikia testuoti, testuoti, testuoti, ir kuo daugiau, o tų testų buvo ne tiek, kad galėtume nuo šimto per parą visų laboratorijų galėtume pereiti prie šešių tūkstančių“.

Lietuvos žmonių vaidmenį tvarkantis su koronaviruso pandemija premjeras įvardijo kaip „didvyrišką pergalę“.

„Tai didvyriška pergalė, tik ne premjero, tai pergalė Lietuvos žmonių, nuo eilinio valstybės tarnautojo, kuris turėjo daryti naktimis tuos sprendimus, greitai, žaibiškai, iki mediko, gydytojo, kuris nebijojo atsakomybės ir taikė eksperimentinį gydymą su galimom pasekmėm, kad tas gydymas gali baigtis letališkai“, – teigė S. Skvernelis.

„Tačiau kiekvieną istoriją sėkmės galima, atsiprašant, sumėšlinti „šūdmalos“ pagalba. „Šūdmala“ irgi nėra mano terminas, jį naudoja kitas garsus politikas. Pabaigai norėčiau pacituoti  2016 metų Laisvės premijos laureato profesoriaus Vytauto Landsbergio kalbą Seime: „Kalbant apie visai paprastai suprantamas ideologijas, verta prisiminti vieną seną receptą: gerai sumaišęs molio dubeny kilogramą sviesto ir kilogramą mėšlo, gauni du kilogramus mėšlo“, – šis premjero pasisakymas sulaukė pasipiktinimo šūksnių iš opozicijos pusės.

S. Skvernelis iki paskutinės sekundės išnaudojo visą klausimams į atsakymus skirtą laiką, Seimo statute numatytas 20 minučių, ir baigęs pasisakymą opozicijai protestuojant paliko tribūną. Vėliau opozicijos reikalavimu buvo balsuojama, ar atsakymus pratęsti, tačiau valdančiųjų balsais tam nepritarta.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. Šioje byloje kaip specialieji liudytojai apklausti Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Jonas Kairys.

Asmuo kaip specialusis liudytojas gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad L. Savickas premjero S. Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.

Greitieji testai pirkti iš bendrovės „Profarma“,  jų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“.

Oficialios austriškos „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė yra sakiusi, kad įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė kovo 18 dieną, tačiau dėmesio nesulaukė. Ji tvirtino, kad įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą.

Tuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija „Profarmos“ tiektus greituosius testus įsigijo už kelis kartus didesnę kainą – vidutiniškai po 12 eurų už testą. Be to, pirkimas atliktas ypač skubiai – per dvi dienas gavus pasiūlymą, pasirašius sutartį ir tą pačią dieną pervedus visą daugiau nei 6 mln. eurų sumą tiekėjai.

FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys. Jis priklauso „Laisvės partijai“, pareiškus įtarimus, jo narystė buvo sustabdyta.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

 

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite