Angle down Atgal

Praėjusiais metais oro tarša pražudė beveik pusę milijono naujagimių

Naujas tyrimas rodo, kad praėjusiais metais oro tarša buvo pagrindine naujagimių mirties priežastimi per jų pirmąjį gyvenimo mėnesį ir pražudė beveik pusę milijono kūdikių.

Ataskaita pavadinta „State of Global Air 2020“ (liet. Globalaus oro būklė 2020), buvo parengta bei paskelbta JAV Poveikio sveikatai instituto.

Tyrimo metu nustatyta, kad praėjusiais metais dėl oro taršos mirė 476000 naujagimių, dauguma neišsivysčiusiose valstybėse.

„Oro tarša yra siejama su išaugusia mažo gimimo svorio ir priešlaikinio gimdymo rizika,“ – skelbiama ataskaitoje. „Per maži arba per anksti gimę kūdikiai yra labiau linkę į sveikatos problemas, tokias kaip apatinių kvėpavimo takų infekcijos, viduriavimo ligos, smegenų pažeidimai ir uždegimai, kraujo sutrikimai ir gelta.“

Analizė rodo, kad maždaug du trečdaliai praėjusių metų mirčių buvo nulemta patalpų taršos, tokios kaip anglies, medienos ar gyvūnų mėšlo deginimas maisto gaminimo metu, ir daugiau nei 90% pasaulinės populiacijos susidūrė su smulkiųjų kietųjų dalelių oro tarša, viršijusia saugias ribas, nustatytas Pasaulio sveikatos organizacijos.

„2019 metais oro tarša, pasauliniu mastu, pakilo iš penktos į ketvirtąją vietą tarp pagrindinių mirties rizikos faktorių ir toliau viršija kitų plačiai pripažįstamų rizikos faktorių, tokių kaip lėtinės ligos, nutukimas, aukštas cholesterolis ir neprievalgis, poveikį“, – skelbiama ataskaitoje.

Vertinime nurodoma, kad vienintelės ankstyvos mirties priežastys, esančios aukščiau už taršą, yra aukštas kraujo spaudimas, tabako vartojimas ir prasta mityba.

„Per kelis pastaruosius dešimtmečius mokslininkai toliau rinko daugybę įrodymų apie pavojus, kuriuos žmonių sveikatai ir mūsų aplinkai kelia kvėpavimas prastos kokybės oru, kuris yra laikomas plačiausiu bet kokio aplinkos rizikos veiksnio įrodymu,“ – rašoma tyrime. „Nepaisant viso to, kas yra žinoma apie oro taršos poveikį sveikatai, 2019 metų duomenys rodo, kad daugelyje pasaulio vietovių progresas buvo menkas arba jo iš vis nebuvo.“

Kelionių apribojimai, įsigalėję anksčiau šiais metais, kuomet pasaulyje įsibėgėjo COVID-19 pandemija, lėmė nedidelį globalios oro kokybės pagerėjimą.

„Apribojimus atšaukus emisijos išaugo ir greitai panaikino bet kokias oro kokybės pagerėjimo užuomazgas,“ – skelbiama ataskaitoje. „Kadangi didžiausias oro taršos poveikis sveikatai kyla dėl chroniško, ilgalaikio poveikio, dėl to COVID-19 pateikė tik trumpalaikį atokvėpį nuo oro taršos.“

Ataskaita rodo, kad su didžiausia oro tarša susiduria Indijos gyventojai, o po jų seka Nepalo, Nigerio, Kataro ir Nigerijos populiacijos. Skelbiama, kad labiausiai oro taršos veikiama yra Azija, Afrika ir Vidurio Rytai.

Gismeteo.lt 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite