Angle down Atgal

Po­ky­čiams Ginkū­nuo­se trūksta pi­nigų ar ge­ros va­lios?

Šiau­liuo­se ir Kuršė­nuo­se vyks­tan­tys at­nau­ji­ni­mo dar­bai – tar­si ba­dy­mas pei­liu į žaizdą kai ku­riems Ginkūnų gy­ven­to­jams. Jie jau­čia­si už­mirš­ti, ne­tgi ant­rarū­šiai. Kai­my­no žolė ža­lesnė, o galbūt mies­te­lis iš tiesų per­ne­lyg ilgą laiką ne­matė po­ky­čių?

Centro puošmena – medinės kaladės ir „pijokai“

Šiaulių pašonėje esanti Ginkūnų gyvenvietė priklauso rajono savivaldybei, tačiau didelė dalis ginkūniškių dirba mieste, į miesto mokyklas bei darželius vežioja ir savo vaikus.

„Matome, kad Šiauliuose labai aktyviai tvarkomos viešosios erdvės: parkai, aikštės, bulvarai, prieigos prie vandens. Buvome Kuršėnuose – ten irgi vyksta veiksmas, yra gražių fragmentų, o ir parkas sutvarkytas. Pavyzdžiui, pas mus parke yra padėtos keturios kaladės iš medžių, ant kurių save gerbiantys žmonės nesėdi. Sėdi „pijokai“: čia pat išgeria, čia pat reikalus atlieka“, – idilišką paveikslą piešia Ginkūnuose septintus metus gyvenantis Rimantas (vardas pakeistas – aut. past.).

Anot vyro, dar viena opi problema – apšvietimas: Ginkūnuose gatvių žibintai įjungiami nuo rugsėjo 15 d. iki balandžio 15 d. ir veikia tik iki dešimtos valandos vakaro. „Įsivaizduokite: grįžti iš kokios nors šventės, lauke tamsu, nors į akį durk. Išeini vakare pasivaikščioti – irgi tamsu. Tai jeigu Šiauliuose ištisus metus „dega“, tegu ir Ginkūnuose „dega“. Jeigu Šiauliai turi parką, mes irgi norime turėti parką. O dabar taip išeina, kad esame priskirti prie kaži kokių antrarūšių arba trečiarūšių žmonių“, – piktinasi jis.

Dėl šių ir kitų problemų vyras drauge su kitais ginkūniškiais yra ne kartą kreipęsis į seniūnę. Vis tik sako, kad vietoje iniciatyvos dažniausiai sulaukia išsisukinėjimų, vangumo, geriausiu atveju – sprendimų „tik iš reikalo“.

„Pagrindinėje gatvėje yra dvi duobės – paprašėme sutvarkyti. Dėl vienos sakė, kad nieko čia tokio, pristabdykite važiuodami. O kitą duobę užpylė dekoratyvine skaldele, atlikusia nuo kažkokio projekto. Taip ta mūsų gyvenvietė ir tvarkoma – kaip savame kieme. Nueiname pas seniūnę, sako, pinigų neskiria – eikit pas merą. Nueiname pas merą, sako, eikit pas seniūnę. Tai kur mums eiti?! Išeina, kad esame palikti viską spręsti patys: žolę valdiškoje teritorijoje pjauname patys, gatves valome ir apsišviečiame patys, lapus šluojame patys – nejaugi dar ir duobes už savo pinigus pradėsime tvarkyti? Esame tokioje tamsoje, kad žmogui, negyvenančiam Ginkūnuose, net sunku įsivaizduoti“, – sako ginkūniškis.

Eismas – kaip per kanalizacijos vamzdį

„Dievo užmirštas kampelis“, – gyvenvietę apibūdina į gimtuosius Ginkūnus sugrįžęs gyventi Vaidotas (vardas pakeistas – aut. past.). Tiesa, jis čia pat priduria, kad jeigu idėjos ir pinigai gyvenvietę aplenkia, sunkusis transportas – ne.

„Eismas Ginkūnuose – kaip per kanalizacijos vamzdį. Važiuoja suomių, estų, latvių, rumunų sunkvežimiai – važiuoja kas tik nori. Mūsų centrinė dalis – mašinos ir dūmai. Dar „sukirmijusi“ autobusų stotelė. Dabar pagrindinėje Ginkūnų sankryžoje planuoja formuoti žiedinę sankryžą, saugumui padidinti. Bet kur logika? Žiedui skirs milijonus eurų, sunkvežimių eismo nemažins, kai sveikas protas sako, kad, padarius aplinkkelį, apie kurį tiek kalbėta, žiedo galbūt iš viso nebereikėtų arba tik minimalaus, su visiškai kitokiomis išlaidomis“, – sako Vaidotas.

Opi problema, anot jo, neasfaltuoti šaligatviai. Vyras pasakoja savo akimis matęs, kaip šaligatvių neturinčioje Švedės gatvėje prieš keletą metų žuvo žmogus. „Apie dešimt metų vežioju vaikus į darželį ir mokyklą – bijau paleisti vienus. O štai Svajonių gatvė, kuri yra daug naujesnė, jau išasfaltuota, ten padaryti ir šaligatviai, ir suoliukai, nors eismas nedidelis. Viskas su seniūnės žinia. Kodėl? Nes ten buvo daug sklypų, kuriems reikėjo sukelti vertę“, – įsitikinęs ginkūniškis.

Vyras pasakoja, kad ne per seniausiai internete organizuota apklausa dėl keturių viešųjų erdvių: gyventojų teirautasi, ką jose norėtų matyti ir kuriai teiktų prioritetą. „Niekaip negaliu suprasti: ar mes architektai, urbanistikos, kraštovaizdžio specialistai? Tas erdves turi įvertinti nusimanantis žmogus, o gal vėl viskas bus daroma „ant durniaus?“ – klausia jis ir sako, kad investuoti į Ginkūnus merui, matyt, nėra reikalo – užtenka gerus darbus daryti Kuršėnuose, „kur gyventojų skaičius yra pakankamas, kad, balsavimui vykstant, gautumei postą“.

Seniūnė: „Apima beviltiškumo jausmas“

Ginkūniškių skundus perdavus seniūnei Vilijai Kvasienei, šioji nenustemba. Sako, kad Ginkūnuose yra susiformavusi grupė asmenų, su kuria tenka konfrontuoti: „Tai yra keturi–penki asmenys, atėję gyventi iš miesto į kaimą, su tam tikrais lūkesčiais. Jie nori miestietiškos infrastruktūros ir netgi labai šiuolaikiškos. Kai kurie jų norai, sakyčiau, netgi utopiniai – jų negali išpildyti nei Savivaldybė, nei, tuo labiau, seniūnas. Kad ir aplinkkelis. Tai – ministerijos lygmens klausimas. Ką šiuo atveju gali padaryti seniūnija?“

V. Kvasienė pasakoja ne kartą kalbėjusi su minėtais asmenimis, sutarimo ieškojusi ir gražesniais, ir piktesniais žodžiais. Tačiau taikos Ginkūnuose kaip nėra, taip nėra. „Dabar jie pas mane net nebeateina – eina tiesiai į Savivaldybę. Savivaldybė skambina man, aš jiems, jie vėl eina į Savivaldybę – taip ir sukamės. Yra toks posakis: žmona rėkia, kad vyras geria, o vyras geria, nes žmona rėkia. Taip ir čia. Žinote, aš nebijau kritikos – ji yra variklis. Bet kai ta kritika tampa skundų virtine, į kuriuos jau esi atsakiusi, apima beviltiškumo jausmas – aš jį kartais jaučiu. Gali širdį ant stalo padėti – jiems vis tiek bus blogai. O patys nedaro nieko tokio, kad būtų kitaip. Nesulauksi nei pagalbos, nei idėjų – jie tik reikalauja, kiršina ir erzina bendruomenę“, – sako ji.

„Tik­rai yra žmo­nių, ku­rie džiau­gia­si ir dėko­ja, kad gy­ve­na gra­žio­je vie­to­je.
„Tik­rai yra žmo­nių, ku­rie džiau­gia­si ir dėko­ja, kad gy­ve­na gra­žio­je vie­to­je.

Detektyvas – pradingę kelmai

Trylika metų seniūne dirbanti V. Kvasienė nesutinka, kad Ginkūnai – neprižiūrėta ir užmiršta gyvenvietė.

„Pamenu, kokią radau gyvenvietę atėjusi dirbti ir kaip ji atrodo dabar. Tikrai yra žmonių, kurie džiaugiasi ir dėkoja, kad gyvena gražioje vietoje. Aišku, reikia suprasti, kad jeigu tavo metinis biudžetas yra 30 tūkst. Eur ir iš jų 15–17 tūkst. Eur atiduodi elektrai, lėšų, kurias galėtumei įdėti, ne tiek jau ir daug. Tuomet skaičiuoji ir galvoji, ką gali padaryti. Daug ką darome ir savo pačių rankomis, pavyzdžiui, sodiname gėles. Dar reikia suprasti, kad seniūnijoje turime tik du etatus darbuotojams, o gyventi gražiai nori ne tik Ginkūnai, bet ir kiti seniūnijai priklausantys kaimai“, – aiškina V. Kvasienė.

Parką, dėl kurio skundžiasi ginkūniškiai, seniūnė vadina viena gražiausių Ginkūnų vietų.

„Pirmiausia, tai net ne parkas, o skveras su ypatinga aura, su dideliais senoviniais medžiais. Keliems žmonėms ten kažkodėl prireikė infrastruktūros, bet juk didieji miestai dabar kaip tik daro viską, kad turėtų natūralias žaliąsias zonas, kur galėtų atsinešti pledą, pagulėti ar pavalgyti ant pievutės. Mano požiūriu, šis skveras ir turėtų išlikti tokia žaliąja zona su natūralistiniais takeliais ir suoliukais, per daug nekasant ir nedarant kažko, dėl ko žūtų medžiai. Ir taip: kažkada nupjovėme didelį medį ir padėjome skvere keturis kelmelius, kad žmonės po pavėsiu galėtų atsisėsti. Argi čia blogai?“ – klausia seniūnė, tačiau sako nesistebėsianti, jeigu vieną dieną skvere esančių kelmų tiesiog neliks.

Pasirodo, taip jau nutiko kitoje, naujai įrenginėjamoje Ginkūnų vietoje. Joje stovėjo apversti ir išdžiovinti kelmai, kuriuos buvo planuojama apauginti žiemą–vasarą žaliuojančiomis gebenėmis. „Gegužės pabaigoje kelmus kažkas išsivežė. Nespėliosiu kas. Laimė, kad bent mūsų pasodintų gebenių neišrovė – tik ant ko jos dabar raizgysis, joms gi reikia medinio pagrindo. Tai štai, kaip mes Ginkūnuose gyvename“, – pokalbį užbaigia seniūnė.

Etaplius.lt archyvo nuotr.
Etaplius.lt archyvo nuotr.

Šiaulių rajono savivaldybės komentaras:

– Pastaraisiais metais, o ypač šiemet, Ginkūnuose padaryta ir daroma daug svarbių darbų. Reikia pabrėžti, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Ginkūnams suteikti miestelio statusą, taip pat rengti Ginkūnų bendrąjį planą.

Vienas svarbiausių šiuo metu vykstančių darbų – Ginkūnų darželio priestato statyba, bendra darbų suma – daugiau nei 1,2 mln. Eur. Pastačius darželio priestatą, bus įsteigtos dar dvi darželio grupės, naujame priestate bus ir universali salė, pritaikyta renginiams. Taip pat kasmet remontuojamas, tvarkomas mokyklos pastatas. Per keletą pastarųjų metų Ginkūnų mokykloje buvo atidarytos dvi naujos priešmokyklinio ugdymo grupės, mokykloje daugėja mokinių.

Diskusijos dėl parko ir žaliųjų zonų pradėtos 2019 m. gruodį, kai Savivaldybės architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja susitiko su Ginkūnų gyventojais. Buvo nuspręsta, kad gyventojai patys išgrynins idėją, kaip tvarkyti parką. Savivaldybės žiniomis, buvo parengtos ir išplatintos anketos, kuriose gyventojai galėjo išreikšti savo nuomonę, kokias Ginkūnų erdves pirmiausia tvarkyti. Tačiau kol kas jokio atsakymo ir jokių anketavimo rezultatų Savivaldybė nėra gavusi.

Dėl įvardinto „sunkiojo eismo“. Per gyvenvietę eina valstybinės reikšmės kelias Nr. 150 Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys. Šis kelias priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai – apie tai Ginkūnų gyventojai žino ir patys Savivaldybėje buvo susitikę su Kelių direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu. Ginkūniškiai iš jo išgirdo, kad anksčiau planuotas tiesti aplinkkelis – tolimesnės ateities projektas, net ir tada, kai dalis žemių išpirkta šiam aplinkkeliui tiesti. Dėl aplinkkelio vyko ir vyksta nemažai diskusijų tarp Savivaldybės ir kelio šeimininko – Kelių direkcijos. Tačiau atsakymai optimizmo neteikia, nes šio aplinkkelio direkcija nelaiko prioritetiniu. Todėl, patiems gyventojams aktyviai prašant, buvo nutarta rengti žiedinę sankryžą, kuri užtikrintų sankryžos pralaidumą bei pakeltų saugumo lygį.

Ginkūnuose, kaip ir kitų šalies savivaldybių bei mūsų rajono gyvenvietėse, apšvietimas veikia tamsiuoju metų laiku – rugsėjo-balandžio mėnesiais. Šiaulių rajono savivaldybė 2020 m. biudžete vien seniūnijų gatvių apšvietimui papildomai skyrė dar 35 tūkst. Eur. Svarbu ir tai, kad patys seniūnai, seniūnaičiai, pasitarę su gyventojais, gali priimti sprendimus dėl papildomo apšvietimo.

Dėl šaligatvių. Švedės g.atvėje techninis projektas yra parengtas ir laukia eilės, kol prasidės jo įgyvendinimas. Reikia pastebėti, kad Švedės gatvės šaligatvis turi būti techniškai suderintas su žiedinės sankryžos projektu, kurį rengia Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Savivaldybės nuomone, visoms bendruomenėms, seniūnijai, seniūnaitijoms, drauge kuriančioms Ginkūnų gyvenvietės gerovę, gražinant viešąsias erdves, įgyvendinant idėjas, reikėtų daugiau nuosaikumo, nuoširdumo ir noro susitarti, išgirsti. Neretu atveju kiekvienas „serga“ tik dėl savo gatvės, savo kiemo, savo šaligatvio. Savivaldybės darbas yra projektai, lėšos. Šiuo metu Savivaldybės rūpestis yra priestato statyba, žiedinės sankryžos įrengimas ir lėšų pritraukimas vandentvarkos projektui Ginkūnuose.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite