Plečiama festivalio geografija: svečiai iš Meksikos ir Amerikos indėnų kultūros apraiškos

Šiauliai
Festivalio akimirkos. Nuotr. E.Šivickaitės.
Erika Šivickaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Keturioliktus metus iš eilės Gataučiuose (Joniškio r.), šalia pagrindinio kelio Ryga-Kaliningradas esančioje šimtametėje sodyboje, su trenksmu palydėti vasarą visus kvietė menų ir muzikos festivalis „Saulėtosios naktys“. Priešpaskutinį vasaros savaitgalį į „Saulėtųjų naktų“ sodybą rinkosi kūrybingi žmonės, norintys pasidalyti savo talentu, idėjomis ir siekiantys asmeninio tobulėjimo. Net keturias dienas Joniškio rajone viešpatavo išskirtinis renginys, kurio pagrindinis šių metų šūkis „Muzika, menas ir meilė“ tarsi jungė nedalomas kūrybos sferas, prie kurių priskiriama ir meilė. 

Festivalis, užgimęs keturių artimų draugų rate, kiekvienais metais įgauna vis didesnį pagreitį. Vienais metais sulaukta svečių iš Ukrainos, kurie festivalio dalyviams pristatė kazokų kultūrą, papročius, virė tradiciškus ukrainietiškus barščius. Šiemet festivalio dalyvių geografijos ribos išsiplėtė net iki Šiaurės Amerikos, o tiksliau – iki Jungtinių Meksikos Valstijų. Pirmą kartą festivalyje „Saulėtosios naktys“ dalyvavo iš Lietuvos kilusi ir jau aštuonerius metus už Atlanto gyvenanti lietuvė Aiyana Quilla kartu su vyru Uttama Zeini. Jei ne stalas, ant kurio pora dėliojo įspūdingais raštais akį traukiančius rankų darbo papuošalus, tai greičiausiai niekas ir nebūtų žinojęs, kad jie atvyko į Lietuvą iš Morelos valstijoje (Meksika) įsikūrusio Tepoztlan miesto ir festivalio metu pristato Huichol genties žmonių kurtus papuošalus. Lietuvė pasakojo, kad kiekviena spalva ir raštas Amerikos indėnų kultūroje, Huichol gentyje, turi savo reikšmes. Anot jos, geltona spalva yra siejama su vyriškuoju saulės kultu. Saulė, kitaip nei Lietuvoje, yra vyriškosios energijos simbolis. Tuo tarpu žalia spalva siejama su moteriškumu. Visos apyrankės, kuriose dominuoja žalia spalva, siejamos su harmonija, moteriška energija. Tad, jomis itin domėjosi festivalyje dalyvavusios moteriškos lyties atstovės. Pasidomėjus, ar lietuvė kuria papuošalus, ji atsakė, kad ne, nes verti smulkius karoliukus ir dar iš jų kurti raštus yra didelio kruopštumo reikalaujantis darbas. Be papuošalų buvo galima įsigyti tradicinių Huichal genties muzikos instrumentų, skarų. Šeštadienio vakarą pora pasirodė ir scenoje, kur muzikos garsais buvo pristatyta senųjų Amerikos indėnų kultūra.

Festivalio metu vyko įvairūs užsiėmimai: masažai, joga suaugusiems ir mažiesiems, širdies atvėrimo joga, paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, tokios kaip kakavos ceremonija, sapnų gaudyklių, papuošalų gamybos dirbtuvėlės, autentiško ryšio laboratorija, meditacinio pobūdžio meninės dirbtuvės „Vidinės vizijos piešimas“ ir kt. Festivalyje dalyvaujančios moterys turėjo galimybę per judesį, garsą, šokio meditaciją ir kitus ritualus pažinti ir savyje aktyvuoti sakralinius moteriškus archetipus. Viena įdomesnių praktikų – temazcalli praktika, orientuota į gydymo procesą. Tai sena ir gili indėnų praktikuojama gydymo ir jo suvokimo praktika, dar vadinama prakaito namais. Pagrindinis jos veikimo principas – gebėti pasiimti iš motinos žemės reikiamą energiją.

Scenoje pasirodė atlikėjai ir šios grupės: Daumantas Lukošiūnas, Klara, Jonas Krivickas, Ignas iš Ignalinos, RifRaf aka djOI, „Ianawa“, „Sure Fang“, „Rūke“, „Sirupas“.

Pastebėta, kad festivalis iki šiol yra gausiai lankomas, nes kasmet jo organizatoriai atranda vis naujų meninių formų, perteikiančių kūrybines praktikas, įtraukiančias ne tik pavienius asmenis, bet ir šeimas. Šiemet festivalyje teko sutikti ypatingai daug jaunų šeimų, ant rankų sūpuojančių mažylius. Palapinių miestelis virto tarsi viena didele gyvenviente, kurioje su į festivalį atsivežtais naminiais augintiniais pievoje žaidė mažieji renginio dalyviai, netoliese jų – tėvai, kuriantys papuošalus arba dalyvaujantys paskaitose. Visa renginio atmosfera alsavo ramybe, harmonija, atrodė, kad laikas tiesiog sustojo ir niekam niekur nereikia skubėti.